IPSAM

Interneto tinklalapiai.

▶Internetas jau seniai tapo pačiu populiariausiu kenkėjiško kodo platinimo įrankiu. Didžioji dalis kenkėjiškų programų į kompiuterį patenka per interneto naršyklėje kūrėjų netyčia paliktas saugumo spragas. Kartais pavojų kyla ir naršyklėje naudojami įskiepiai (angl. plugins), tačiau interneto tinklalapiuose svarbiausias kenkėjiškų programų plitimo faktorius visgi – žmogiškasis. Vis dažniau piktavaliai virusų platinimui pasirenka specializuotą reklamą. Naršant internete ir aklai pasikliaujant iššokančiuose languose pateikiama informacija, galima pasigauti net tokių virusų, kurie tiesiog užšifruoja visą kompiuteryje saugomą informaciją, už kurios iššifravimą reikalaujama išpirkos (angl. ransomware). Tuo tarpu kitos internetiniuose tinklalapiuose esančios reklamos gali pranešti apie neva nepakankamą kompiuterio apsaugą, kurią užtikrintų įdiegta reklamoje siūlomą specializuota programa. Ją įdiegus, paaiškėja, kad reklama nemelavo – kompiuterio apsauga išties nepakankama ir didžiausią pavojų jam kelia tarpinė tarp kėdės ir klaviatūros.

Atnaujinimų ignoravimas

▶Kiekviena programinė įranga ar operacinė sistema niekada nebūna tobula, todėl jose aptinkamos saugumo spragos – normalus dalykas. Normalu ≠ saugu. Tačiau laiku įsidiegiant rekomenduojamus saugumo atnaujinimus, bėdų dažniausiai nekyla. Neatnaujinantieji kompiuterių sistemų tokie ramūs jaustis neturėtų – nors dažniausiai ramūs ir jaučiasi kompiuterių saugumą menkiau išmanantieji. Tačiau būtent operacinių sistemų ar programų saugumo spragomis kenkėjiškas kodas lengvai plinta, nepaisydamas ir pavyzdingai puritoniško naršymo internete, nesidalinimo Išorinėmis laikmenomis ir kitų žmogiškų faktorių. Kitaip tariant, kenkėjiškas kodas gali plisti tiesiog dėl kompiuterinės sistemos programinės dalies saugos metodų netobulumo.

Tendencijos nuolat kinta, nepraraskite budrumo

Viena visuomenės dalis yra linkusi taisykles kurti, o kita – jas laužyti. Analogiškos tendencijos galioja ir kompiuterių kenkėjiškų programų pasaulyje. Programišiai tikrai nesėdi sudėję rankų ir nuolatos kuria naujus kenkėjiško kodo platinimo būdus. Taigi, ši paviršutiniška pažintis su dabar itin dažnai taikomais virusų platinimo metodais taip pat turi savo galiojimo terminą. Kitaip sakant, šiuo atveju galbūt netgi nėra taip svarbu įsidėmėti kur kenkėjiškas programinis kodas gali būti platinamas. Kur kas svarbiau – perprasti programišių darbo modelį, kuris dabar dažniausiai grindžiamas žmogiškuoju faktoriumi, tai yra, nežinojimu, naivumu, neatsargumu, godumu, užmaršumu, smalsumu, ir taip toliau ir panašiai.

▲