Kadangi nėra pažymėjimo N-18, nagrinėsime artimesnę technologijoms kompiuterių virusų temą, konkrečiau, kur ir kaip dažniausiai jų prisigraibome.


Kompiuterinės sistemos, atrodytų, nėra gyvūnai ir netgi ne augalai, bet net ir šių intelektualių mašinų darbą gali sutrikdyti virusai. Ir nors kompiuteriniai virusai veikia bei elgiasi kiek kitaip, nei gyvas būtybes puolantys, tačiau jie irgi gali plisti bei daugintis. Kompiuterinių sistemų virusai – tik vienas iš daugelio galimų kenkėjiškų programų (angl. malware) tipų. Tačiau jų keliama grėsmė sistemos darbui labai dažnai kritiškai pavojinga, o kartais virusai sistemą gali pažeisti negrįžtamai.

Virusai ir jų paskirtis anksčiau bei dabar

Pirmasis kompiuterinis virusas buvo sukurtas dar 1981 metais, rinkoje karaliaujant Apple ][ kompiuteriams. Tuometinis jo sumanytojas penkiolikametis Rich Skrenta, kurdamas virusą „Elk Cloner“, neturėjo jokių piktų kėslų ir tokį savo užsiėmimą tuo metu suprato tiesiog kaip smagią pramogą. Vis dėlto „Elk Cloner“ jau tada puikiai pademonstravo bazinę viruso galimybę plisti. Šis virusas galėjo būti perneštas iš vieno Apple ][ kompiuterio į kitą lanksčiuoju diskeliu, flopiku (angl. floppy disk), kuriame įrašytas kenkėjiško programinio kodo fragments.

Deja, šiuo metu virusų kūrėjų tikslai nėra pramogos. Kartais kompiuteriniai virusai sistemoje gali tūnoti labai ilgai, nekeldami jokio pavojaus. Tačiau vos tik kenkėjiškas programinis kodas inicijuojamas, tai akivaizdžiai atsiliepia kompiuterio darbui.

Būtent nuo to momento jis gali pradėti veikti kur kas lėčiau ir itin nestabiliai, o esant pačiam blogiausiam scenarijui, kompiuteryje apsigyvenęs virusas netgi gali negrįžtamai sunaikinti vidiniame diske saugomą svarbią informaciją. Čia taip pat svarbu įsidėmėti ir tai, kad fiziškai kompiuterio dalių virusai sugadinti kol kas negali, todėl jų taikiniu tikrai visiškai neatsitiktinai dažniausiai tampa duomenys bei programinė įranga.

Geriausias kompiuterių virusų pagalbininkas – žmogus

Šiuo metu tikslų kompiuterinių virusų veikimo modelį apibrėžti itin sunku. Antivirusines programas kuriančios bendrovės teigia, kad per dieną galima užfiksuoti per 30 tūkst. unikalių kenkėjiško programinio kodo atvejų. Vis dėlto, visus kompiuterinius virusus dažniausiai sieja vienas skiriamasis bruožas – jie veikti pradeda tik paleidus tam skirtą vykdomąjį (angl. executable) failą.

Didžiausia problema, kad kenkėjišku kodu papildyti įmanoma ir kasdien naudojamos programinės įrangos vykdomuosius failus. Ir nors šios programos toliau veiks įprastai, į kompiuterio atmintį patekęs virusas taip pat imsis savo kėslų įgyvendinimo. Pavyzdžiui, labai realu, kad vietiniame tinkle virusas ieškos kitų pažeidžiamų sistemų, o jas suradęs, kenkėjišką vykdomąjį kodą įterps ir jose.

Kartais virusas gali būti skirtas plisti tik kompiuterio, kuriame buvo aktyvuotas, ribose, nes jo užduotis – įterpti kenkėjišką kodą į kuo daugiau skirtingų failų. Pasidalinęs užkrėstais failais su draugais, kolegomis, ar visu pasauliu, užkrėsto kompiuterio savininkas tokią dovanėlę pasiunčia ir į jų kompiuterines sistemas.

Virusai į kompiuterius dažniausiai patenka per jau minėtus vykdomuosius failus („Windows“ atveju *.exe), todėl prieš jas atidarant, visuomet derėtų atkreipti dėmesį kiek jos užima vietos diske. Pavyzdžiui, „Microsoft Word“ programinės įrangos tiesioginės vykdomosios rinkmenos dydis tikrai bus skaičiuojamas megabaitais, tačiau analogiška kompiuteriniu virusu apkrėsta rinkmena su tokia pačia piktograma jau bus vos keleto kilobaitų dydžio.

Būdų įsileisti virusus į kompiuterį – labai daug

Bene dažniausias programišių taikinys šiuo metu, žinoma, yra „Windows“ operacinės sistemos naudotojai. Vis dėlto pastaraisiais metais vis dažniau nuo virusų nukenčia ir „OS X“, „Linux“ ar netgi išmaniųjų telefonų operacinės sistemos „Android“ naudotojai. Tai tik patvirtina, kad kenkėjišką programinį kodą kuriančių piktavalių bendruomenių intelektiniai pajėgumai sparčiai auga. Geriausias pasipriešinmo šiai bendruomenei būdas – tiesiog su ja nesusidurti. Toks būdas itin veiksmingas, tačiau reikia, kad kiekvienas bet kokio tipo kompiuterinės sistemos naudotojas žinotų, kaip ir kur virusai (o ir ne tik jie) tyko.

Kompiuterinį virusą atskirti nuo kito tipo kenkėjiškų programų gali būti nelengva. Vis dėto, kad ir ką kenkėjiškas kodas daro, piktavalių pasirenkamos jo platinimo vietos yra gan gerai žinomos ne vien saugos ekspertams. Susipažinti su potencialiomis kenkėjiškų programų platinimo vietomis tikrai pravartu kiekvienam kompiuterio naudotojui.

Programinė įranga

Elektroninis paštas

Išorinės duomenų laikmenos

Socialiniai tinklai