©Igoris Lipsicas
Praėjo pirmasis 2025 m. pusmetis. Verslininkai, pareigūnai ir ekonomistai vis dažniau kalba apie Rusijos ekonomikos recesiją. Kiek tai bus pražūtinga? Kas nutiks su atlyginimais, valiutų kursais, pramonės šakomis, karinėmis išlaidomis ir biudžetu? Apie visa tai interviu „Republic“ pasakojo ekonomistas, ekonomikos mokslų daktaras Igoris Lipsicas
©Maksim Konstantinov / SOPA Images via ZUMA Press Wire / Scanpix
Praėjo pirmasis 2025 m. pusmetis. Verslininkai, pareigūnai ir ekonomistai vis dažniau kalba apie Rusijos ekonomikos recesiją. Kiek tai bus pražūtinga? Kas nutiks su atlyginimais, valiutų kursais, pramonės šakomis, karinėmis išlaidomis ir biudžetu? Apie visa tai interviu „Republic“ pasakojo ekonomistas, ekonomikos mokslų daktaras Igoris Lipsicas (*Teisingumo ministerija laiko jį „užsienio agentu“).
— VCIOM analitinio centro generalinis direktorius Valerijus Fiodorovas neseniai pareiškė, kad didelių atlyginimų ekonomika yra neišvengiamas Rusijos kelias. Tuo pačiu metu tyrimas rodo, kad kas šešta Rusijos įmonė numato galimybę sumažinti darbuotojų atlyginimus per artimiausius 12 mėnesių. Ką apie tai manote?
— „Aukštų atlyginimų ekonomikos“ idėją iškėlė Putinas. Ir, atitinkamai, ją iškart perėmė VCIOM, kaip ištikima organizacija. Tačiau į problemą reikia žiūrėti kompleksiai. Fedorov mato darbo jėgos trūkumą ir daro logišką prielaidą: jei darbdavys nori išlaikyti savo darbuotojus, jis turi didinti jų atlyginimus. Tačiau tiesa yra ta, kad „aukštų atlyginimų ekonomika“ – tai situacija, kuri jau kurį laiką buvo susiklosčiusi Rusijos ekonomikoje po karo pradžios. Jei iki karo pradžios nedarbo lygis šalies ekonomikoje buvo 4,4 ％, tai jau 2023 m. rugpjūčio mėn. šis rodiklis tapo mažesnis nei 3 ％ ir pradėjo formuotis darbo jėgos trūkumas. Tuomet Rusijos įmonės jau nuo 2022 m. spalio mėn. pradėjo didinti darbo užmokestį, siekdamos išlaikyti arba pervilioti darbuotojus. Iki 2024 m. gruodžio mėn. šis procesas buvo stabilus ir davė pastebimų rezultatų: nominalus darbo užmokestis augo greičiau nei infliacija, t. y. didėjo ir realus darbo užmokestis. Tačiau nuo 2025 m. pradžios situacija pasikeitė, ir iki 2025 m. kovo net pagal Rosstato duomenis realių darbo užmokesčių augimas sustojo, t. y. nominalių darbo užmokesčių indeksavimas vos spėjo paskui infliacijos sukeltą gyvenimo brangimą.
Tai reiškia, kad dabar prasideda kitas etapas, kai žmonėms, nepaisant prezidento Putino optimistinių pažadų, jau nebus didinami atlyginimai. Geriausiu atveju jie bus didinami, bet nedaug, tai yra lėčiau nei infliacija. O blogiausiu atveju žmonės bus atleidžiami arba perkeliami į iš dalies neapmokamą darbą. Informacija apie tokias situacijas jau pasiekia mane. Ekonomika – griežta sistema. Kad įmonė galėtų padidinti savo darbuotojų atlyginimus, ji turi turėti tam lėšų, o ne prezidento pažadus. Tokias lėšas duoda darbo našumo augimas, kuris lenkia darbo užmokesčio augimą, o tai vėlgi paprastai pasiekiama tik labai didelėmis investicijomis į technologijų atnaujinimą. Tada galima didinti darbuotojų atlyginimus nesumažinant savo pelno. Jei įmonė didina atlyginimus, o įranga ir technologijos lieka tos pačios, atitinkamai ir darbuotojų darbo našumas yra toks pat kaip ir anksčiau, atlyginimų augimas įmanomas tik sumažinus savininkų pelną.
Ir tam tikrą laiką Rusijos verslas būtent tai ir darė – aukojo dalį savininkų pajamų, kad išlaikytų darbuotojus ir pačią galimybę vykdyti verslą. Tačiau dabar dalytis nebėra kuo – pelnas sumenko. Per keturis mėnesius įmonių pelnas Rusijoje sudarė 9,8 trilijono rublių ir buvo 1,4 ％ mažesnis nei 2024 m. sausio–balandžio mėn. (ir tai neatsižvelgiant į infliaciją!).
Per metus pelningų įmonių dalis sumažėjo nuo 70,1 iki 68,6 ％. Jų pelnas išaugo tik 9,6 ％, o nuostolingų įmonių nuostoliai augo greičiau – 50,5 ％. Kai kurios pramonės šakos tapo visiškai nuostolingos: be krizę patiriančios anglies (129 mlrd. rublių), tai kai kurie transporto (keleivinis transportas), pašto, mokslinių tyrimų segmentai.
Gavybos įmonių pelnas sumažėjo beveik perpus (47,7 ％), įskaitant naftos ir dujų (-54,4 ％). Daugiau, nei per pusę (53 ％) sumažėjo ir naftos perdirbimo įmonių pelnas – iki 565 mlrd. rublių. Maisto produktų gamintojų pelnas sumažėjo 21,7 ％, automobilių gamintojų – 38 ％, jų pardavėjų – 30 ％, krovinių vežimo geležinkeliu – 45 ％. Kokio darbo užmokesčio augimo galima tikėtis visose šiose srityse?
Be to, į tą patį pelną, iš kurio būtų galima rasti lėšų darbo užmokesčiui didinti, vis didesnes pretenzijas reiškia valstybė. Primenu, kad nuo šių metų sausio 1 d. Rusijoje pelno mokestis padidintas 5 procentiniais punktais. Taigi valstybė tapo tiesiogine darbuotojų konkurente kovoje dėl įmonių pelno. Todėl, kai valstybė iš verslo paima vis daugiau pelno, kai auga išlaidos, net nesusijusios su darbo jėga, o tiesiog dėl energijos, transporto tarifų ir pan. brangimo, kyla klausimas: kaip verslas gali didinti atlyginimus? Atsakymas – negali.
Priešingai, Rusijos verslas grįžo prie įprastos strategijos – darbuotojams mokėti mažiau. Tokio nepakankamo darbo užmokesčio mastą galima įvertinti pagal darbo užmokesčio dalies BVP struktūroje pokyčius. Šios dalies augimo pikas buvo 2009 m. – tada ji pasiekė 52,6 ％. O 2024 m. ši dalis vėl sumažėjo – iki 43,9 ％. Tai grįžimas į 2011 m. lygį.
Todėl rusams ne tik „aukštų“, bet ir greitai augančių atlyginimų laikotarpis yra ne priešakyje, o už nugaros. Rusija įžengia į nominalių atlyginimų atsilikimo nuo kainų augimo laikotarpį, į realių atlyginimų mažėjimo laikotarpį. Ir nieko su tuo padaryti negalima. Manau, kad net kariniame komplekse to jau nebus. Kaip žinome, prezidentas paskelbė apie karinių išlaidų mažinimą. Todėl kariniame komplekse atlyginimų augimo tikėtis nereikia. O civiliniame sektoriuje, kuris yra didelėje bėdoje ir sąstingyje, apie atlyginimų augimą net nekalbama.
Pažiūrėkite, visoje šalyje įmonės pradeda stoti ir užsidaryti. Paklauskite apie darbo užmokesčio didinimą „Rostselmash“ direktoriui, kuris beveik visą kolektyvą išsiuntė į nemokamas atostogas su neaiškiomis grįžimo į darbą perspektyvomis. Užduokite šį klausimą Čeliabinsko elektrometalurgijos kombinato vadovui, kurio darbuotojai dabar perkelti į ne visą darbo savaitę dėl finansinių problemų, nes nėra mokėjimų iš pirkėjų. O tokie nemokėjimai atitinkamai sukelia darbo užmokesčio vėlavimus.
Taigi, kokia čia gali būti darbo užmokesčio augimas? Visa tai – realaus pagrindo neturinčios svajonės. Centrinio banko apklausos duomenimis, jei 2024 m. 93 ％ Rusijos įmonių indeksavo darbuotojų darbo užmokestį, tai 2025 m. tik 75 ％ organizacijų ketina didinti savo personalo darbo užmokestį. Todėl realus darbo užmokestis, t. y. darbo užmokestis, pakoreguotas atsižvelgiant į infliaciją, augo dvigubai lėčiau nei anksčiau. Taigi, pirmąjį 2025 m. ketvirtį jos padidėjo 5,2 ％ (palyginti su pernai 10 ％), kaip matyti iš Apskaitos rūmų ataskaitos. Dėl aukštos bazinės palūkanų normos, paklausos sumažėjimo ir mokesčių padidinimo verslas tiesiog neteko išteklių pritraukti darbuotojus aukštais atlyginimais.
Tačiau prezidentas V. Putinas turi nupiešti rusams gražią ateities viziją. Jis žada jiems „aukštų atlyginimų ekonomiką“. Nieko naujo čia nėra. Pamenu, 1961 m. N. Chruščiovas pažadėjo, kad po 20 metų visi SSRS piliečiai gyvens komunizmo sąlygomis. Standartinis valstybės lygio įžūlaus melo modelis.
— Beje, papildysiu jūsų paveikslą. Kaip praneša žiniasklaida, remdamasi Rosstatu, bendra darbdavių skola už darbo užmokestį gegužės pabaigoje sudarė 1,66 mlrd. rublių. Per metus šis rodiklis išaugo 3,4 karto – 1,17 mlrd. rublių. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, suma padidėjo 180,4 mln. rublių, arba 12,2 ％. Nuo metų pradžios skola išaugo kelis kartus – 2025 m. sausio 1 d. jos suma sudarė 507,9 mln. rublių. Taip, tai patvirtina tendenciją, kurią apibūdinate. Bet kol kas skola neatrodo tokia didelė.
— – Aš ir sakau: nemokėjimų ekonomika nepalieka šansų „aukštų atlyginimų ekonomikai“. Ir atrodo, kad 1,17 mlrd. rublių suma yra smulkmena tokiai didžiulei ekonomikai kaip Rusijos. Bet atkreipsiu jūsų dėmesį į kitus duomenis. Juos neseniai paskelbė Germanas Grefas, „Sberbank“ vadovas, Rusijos banko finansų kongrese Sankt Peterburge. Jo duomenimis, 2025 m. 55 ％ rusų atlyginimai padidėjo, 11 ％ liko tokie patys, o 34 ％ sumažėjo, be to, 7 ％ dirbančių gyventojų jie sumažėjo daugiau nei dvigubai. Galų gale ketvirtadalis „Sberbank“ klientų negali grąžinti anksčiau gautų paskolų dėl vėluojančių atlyginimų.
Tai reiškia, kad blogėja įmonių finansinė padėtis, didėja nemokėjimų banga. Kalbama apie įsiskolinimus už prekes, darbus ar paslaugas. Kaip praneša „RBC“, tai dažnai būdinga valstybinėms korporacijoms ir didelėms žaliavų įmonėms. Dėl aukštų palūkanų normų jos laiko pinigus indėliuose ir kelis mėnesius neatsiskaito su kontragentais. Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjunga jau paprašė valdžios institucijų atkreipti į tai dėmesį ir imtis priemonių, kad būtų išvengta ekonomikos krizės.
O kur šiuo atveju įmonės taupys? Kaip jau sakiau – darbuotojų sąskaita. Nors, žinoma, į šią situaciją gali įsikišti prokuratūra. Bet ką ji gali padaryti? Jau pasirodė pranešimas, kad Rostovo srities prokuratūra pradėjo tikrinti, ar laikomasi „Rostselmaš“ gamyklos darbuotojų teisių dėl priverstinių atostogų. Tai yra, prokurorai tikrina, ar atostogų perkėlimas nepažeidžia pačių darbuotojų teisių. Bet net prokuratūra negali išspręsti pagrindinės „Rostselmaš“ problemos: palyginti su 2021 m. sausio–balandžio mėn., 2025 m. šio įmonės pagamintos technikos tiekimas sumažėjo 76 ％ grūdų kombainų ir beveik 50 ％ pašarų kombainų ir traktorių. Rostovo srityje tokia situacija nėra pavienė: dar 2024 m. Rostovo srityje užfiksuotas verslo bankrotų skaičiaus augimas. Remiantis portalo „Fedresurs“ duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Donu buvo paskelbta apie 150 pranešimų apie konkurso procedūros pradėjimą dėl juridinių asmenų, ūkininkų ir fermų, o tai yra žymiai daugiau nei 2023 m. Vargu, ar tokia situacija yra tik Rostovo srityje…
Įsivaizduokite situaciją. Yra valstybės gynybos užsakymus vykdanti gamykla. Jūs šiuos užsakymus įvykdėte. O gynybos užsakovas su jumis neatsiskaitė. Tai rimta problema, apie kurią jau atvirai kalba daugelis gamyklų. Yra atvejų, kai žada sumokėti per dvejus metus nuo prekių išsiuntimo. Man apie tai rašo žmonės. Ir tada ateina prokuratūra ir sako: „Kodėl nemokate algų?“ Ir ką atsakyti? Finansų ministerija nesumokėjo visos sumos mano pirkėjui, pirkėjas – man, o aš negaliu išmokėti algų savo darbuotojams. Ką aš galiu padaryti? Kreipkitės į Finansų ministeriją, kai tik ji sumokės pinigus mano pirkėjui, jis – man, aš esu pasirengęs nedelsiant padengti algų skolas.
Padėtis pasiekė tokį lygį, kad verslo skolos net draudimo įmokoms smarkiai išaugo – per metus jos padidėjo dvigubai, tai reiškia, kad įmonės turi apyvartinio kapitalo problemų. Galiausiai, per pirmąjį ketvirtį tokių mokėjimų įsiskolinimas sudarė 352 mlrd. rublių. Problemos fiksuojamos įvairiose srityse – nuo anglies pramonės iki turizmo. Dėl aukštos bazinės palūkanų normos ypač sunku smulkiajam ir vidutiniam verslui.
Taigi, apatinis ekonomikos lygmuo susiduria su vis didesniais sunkumais. Todėl kalbėti apie aukštų atlyginimų ekonomiką yra juokinga. Beje, jei atlyginimai bus didinami neinvestuojant į gamybos atnaujinimą, tai lems gamybos sąnaudų ir prekių kainų augimą. Tuo tarpu, kaip pažymėjo Gref PMEF2–25: „Palyginus Rusijos ekonomikos ir išsivysčiusių šalių ekonomikos našumą, įvairiose pramonės šakose mes atsiliekame nuo 40 ％ iki keturių kartų“. Toliau jis pasakojo, kad: „Verslas praktiškai nustojo pradėti naujus projektus. Sberbank savo dalį investicinių projektų finansavime vertina 60–65 ％. Tačiau įmonės sustabdė investicijų ciklą. Mes esame didžiausias bankas, finansuojantis investicinius projektus šalyje. Pirmą kartą per ilgą laiką nuo šių metų pradžios nefinansavome nė vieno naujo investicinio projekto. Mes finansuosime tik senus projektus. Naujo finansavimo prašymų praktiškai nėra.“