Žymiausias pasaulio traukinys, įkvėpes literatūros kūrinius ir filmus – legendinis „Rytų ekspresas“: karalius vietoj mašinisto, pramintas „Šnipų traukiniu“, ir kodėl Hitleris troško jį sunaikinti (Foto, Video)

Šnipai naudojo jį kaip slaptą ginklą. Prezidentas nuo jo nukrito. Hitleris norėjo, kad jis būtų sunaikintas. Kuo šis traukinys buvo toks intriguojantis?

Daugumai žmonių „Rytų ekspresas“ („Orient Express“) yra daugiau idėja nei materialus objektas. Mums labiausiai žinomas jo gyvenimas grožinėje literatūroje ir kine: Hercule'as Poirot išsprendė savo garsiausią bylą, Alfredo Hitchocko dama iš jo dingo, o Jamesas Bondas juo vyko iš Stambulo į Londoną.

2017 m. legendinis traukinis vėl sugrįžo į didžiuosius ekranus, kai režisierius Kennethas Branaghas pabandė iš naujo perdaryti Agatha Christie klasikinį pasakojimą apie žmogžudystę.

Bet koks buvo tikrasis „Rytų ekspresas“, kaip jis įgavo paslapties ir intrigos aurą ir koks buvo galutinis garsiojo traukinio likimas?

Žemyninė vizija

Kaip savo knygoje „Orient Express: The Life and Times of the World's Most Famous Train“ rašo E. H. Cookridge'as, 1865 m. žinomas belgų bankininko sūnus Georgesas Nagelmackersas, pirmą kartą numatė „traukinį, kuris keliaus per žemyną, važiuodamas ištisine metaline juosta daugiau nei 1500 mylių“.

Kelionės į Ameriką metu Nagelmackersas matė daugybę kelionių geležinkeliu naujovių – tarp jų George'o Pullmano precedento neturintys, prabangūs „miegamieji vagonai“ – ir grįžo pasiryžęs įgyvendinti savo viziją.

1883 m., po daugybės nesėkmingų startų, finansinių problemų ir sunkumų derantis su įvairiomis nacionalinėmis geležinkelio kompanijomis, Nagelmackerso įkurta kompanija „Compagnie Internationale des Wagons-Lits“ nustatė maršrutą iš Paryžiaus į Stambulą, tada vadintą Konstantinopoliu. Laikraščiai pavadino jį „Orient Express“ ir Nagelmackersas pavadinimą priėmė.

1883 m. spalio 4 d. „Rytų ekspresas“ leidosi į savo pirmąją oficialią kelionę, į kurią išsiruošę daugelis žurnalistų viešai stebėjosi traukinio prabanga ir grožiu.

Nagelmackersas, sumanus šou dalyvis, netgi pasirūpino, kad nedideli, sunykę senieji „Pullman“ vagonai stovėtų ant bėgių, esančių šalia „Rytų ekspreso“.

Traukiniu besižavintys keleiviai jautėsi lyg patekę į vieną geriausių Europos viešbučių. Jie stebėjosi sudėtingomis medinėmis dailylentėmis, prabangiais odiniais foteliais, šilko paklodėmis ir vilnonėmis lovos antklodėmis. Kelionė nuo Paryžiaus iki Stambulo truko kiek daugiau nei 80 valandų.

Karalių traukinys

Kai kurie traukiniu keliaujantys karaliai liūdnai pagarsėjo. Bulgarijos caras Ferdinandas, išsigandęs žudikų, buvo pastebėtas, užsidaręs vonioje. Belgijos karalius Leopoldas II traukiniu važiavo į Stambulą, prieš tai sukūręs sudėtingas priemones įsiskverbti į turkų haremą.

Bulgarijos karalius Borisas III, inžinierius mėgėjas, per savo šalį reikalavo leisti jam valdyti traukinį vietoj mašinisto, ką jis padarė pavojingu greičiu. Caras Nikolajus II pareikalavo, kad jo vizitui į Prancūziją būtų pastatyti specialūs vagonai, o po kelių dešimtmečių gilią naktį Prancūzijos prezidentas Paulas Deschanelis negrabiai išgriuvo iš vieno vagono – įvykis sukėlė tokią pašaipą, kad jis galiausiai atsistatydino.

Tęsinys kitame puslapyje: