Taip atrodo elitiniai rusų kariai, vedantys šturmo grupes.

Jei jums rūpėtų saviškių gyvybės ir misijų efektyvumas, į šturmus siųstumėte gerai paruoštus karius, kuriuos pridengtų artilerija, dronai, šarvuočiai. Rusijai gyvybės nerūpi. Taigi, rusai į šturmą siunčia bet ką ir be jokios priedangos.

Šiam rusų kariui pasisekė, nes jis pateko į nelaisvę, nors jo vadai jį iš tikrųjų išmetė į mirtį:

„Pinigų visai nemokėjo“, pasakojimą pradeda rusas. O kam mokėti? Mirusieji nesiskundžia. Jis pasakoja, kad jo nemokė šaudyti ar jokios taktikos. Jam buvo paaiškinta, kad jis vykdys logistines užduotis – neš maistą ir vandenį. Bet, aišku, jį metė į šturmą. Jis teigia, kad pats nežino, kaip ten pateko. Neapmokytą, pagyvenusį, nelabai stiprų – koks skirtumas? Jei negrįš, mokėti atlygio niekada nereikės. „Vadas mūsų nelaikė žmonėmis“, nušvitimą patyrė karo belaisvis.