Drezdene (Vokietija) atidarytoje parodoje demonstruojama, kaip atrodė tolimiausi moderniojo žmogaus Homo sapiens protėviai, gyvenę prieš milijonus metų. Žmonijos protėvių atvaizdai (iš viso – 27 modeliai) atkurti iš surastų palaikų liekanų, taikant moderniausias teismo medicinos technologijas. Seniausias iš parodos „eksponatų“ – „sahelanthropus tchadensis“ – planetoje gyveno prieš maždaug 7 mln. metų, kai Afrikoje atsirado pirmieji hominidų protėviai.

Antropologai žmonių protėvių išvaizdą atkūrė naudodamiesi kompiuterinėmis technologijomis, kurias naudoja taip pat ir teismo ekspertizės specialistai, atliekantys rastų žmogaus palaikų rekonstrukciją. Atkurti tikslesnius veido bruožus mokslininkai galėjo todėl, kad rekonstrukcijai buvo naudojamos beveik visiškai išlikusios

protėvių kaukolės. „Taikant teismo ekspertizės ir antropologijos metodus, rekonstruotųjų hominidų išvaizda charakterizuoja ne būdingiausią rūšies atstovą, o konkretų individą, - tvirtina parodos rengėjai. – Kiekvieno atvejis – individualus, tačiau ekspertizė gali atskleisti, kur individas gyveno, kaip maitinosi, kaip mirė ir daug kitų jo gyvenimo aspektų“. Parodoje eksponuojami ir kai kurie pirmykščių žmonių ginklai. „Neseniai sudvejota, jog žmonijos lopšys yra Afrika, - pasakoja muziejaus, kuriame surengta paroda, atstovai. – Tiesiog Afrikoje yra rasta seniausių liekanų. Parodos lankytojai gali susipažinti būtent su kadaise gyvenusiais tų suirusių kūnų liekanų savininkais. Ekspozicijoje taip pat pristatomos ir šių antropologinių radinių radimvietės, kuriose mokslininkai mėgina aptikti giliausias žmonijos „šaknis“.

Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com