©https://en.wikipedia.org/wiki/File:Gavrilo_Princip,_cell,_headshot,_bw.jpg
Žmogžudystės motyvai
Austrijos-Vengrijos imperijoje be dominuojančių austrų ir vengrų tautų, taip pat buvo daug slavų, įskaitant čekus, slovakus, slovėnus, kroatus, ukrainiečius ir lenkus, kurie neturėjo atstovavimo aukščiausiuose administracijos lygiuose. Franzas Ferdinandas norėjo pakeisti šią situaciją.
©Daniel R. Blume, CC BY-SA 2.0
Franzas Ferdinandas buvo Austrijos-Vengrijos monarchijos įpėdinis, o kadangi jo dėdei Franzui Josefui 1914 m. buvo 84 metai, atrodė, kad jam pačiam įžengti į sostą buvo neišvengiama.
Dėl ketinimų suteikti imperijos gyventojams slavams daugiau autonomijos ir savivaldos, erchercogas kėlė didelį pavojų serbų nacionalistiniams siekiams.
„Juodoji ranka“ siekė nužudyti Franzą Ferdinandą ir jo žmoną Sofiją dėl vienos priežasties: kad Vidurio Europos slavų populiacija neįgytų daugiau politinių galių Austrijos-Vengrijos imperijoje. Tai veiksmingai sutrukdytų serbų nacionalistams sukurti visų pietų slavų valstybę – Serbijos imperiją.
©Baumi, CC BY-SA 3.0
Gavrilo Principo teismas
Pasikėsinimo vykdytojas Gavrilo Principas buvo iškart suimtas, kai jį supanti minia pradėjo jį pulti.
1914 m. po teismo Sarajeve Gavrilo Principas buvo nuteistas kalėti 20 metų – didžiausia galima bausmė, nes tuo metu jis buvo jaunesnis nei 20 metų.
Tačiau jis negalėjo atlikti visos bausmės, nes mirė 1918 m. balandžio 28 d. Vienos kalėjime nuo tuberkuliozės. Pirmojo pasaulinio karo kaltininkas nesulaukė karo pabaigos, kuris pasibaigė tų pačių metų lapkričio 11 d.
Serbų nacionalistų siekiai iš dalies buvo įvykdyti - 1918 m. rudenį žlugus Austrijos-Vengrijos imperijai, buvo įkurta Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė, 1929 m. pervadinta į Jugoslaviją.
