Rusijos ginkluotosios pajėgos

Kazachstanas, Kirgizija ir Armėnija aiškiai leidžia Rusijai suprasti, kad KSSO neturi ateities dėl Vladimiro Putino veiksmų. V. Putinas padarė tris klaidas, suskaidžiusias KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija).

Spalio 9 d. paaiškėjo, kad Kirgizija atsiskiria nuo KSSO, tokias išvadas galima daryti po to, kai šalies Gynybos ministerija nusprendė atšaukti bendras pratybas „Nesunaikinama brolija – 2022". Kirgizijos žingsnis buvo padarytas ne iš karto ir turėjo nemažai prielaidų – Vladimiro Putino klaidų, tarp kurių galima išskirti tris lemtingas.

Pirmąja priežastimi galima pavadinti karą Ukrainoje, kuris parodė Rusijos silpnumą, sukeldamas chaosą ir kartu grėsmę kitoms šalims bandant užgrobti svetimas teritorijas.

Antroji priežastis buvo Kirgizijos interesų nepaisymas. Rugsėjo viduryje, kai kariniai susirėmimai prie Kirgizijos ir Tadžikistano sienos nusinešė apie 300 žmonių gyvybių, Biškekas paprašė KSSO pagalbos, bet nieko negavo. O Vladimiras Putinas padarė kitokį gestą: apdovanojo Tadžikistano prezidentą Emomalį Rahmoną III laipsnio ordinu „Už nuopelnus Tėvynei", taip įžeisdamas Kirgizijos prezidentą Sadyrą Žaparovą.

Trečioji V. Putino klaida – Kazachstano pozicijos ir naftos karo su juo ignoravimas. Taigi birželio 17 d. prezidentas Kasimas Jomartas Tokajevas pareiškė nepripažįstantis „LLR" ir „DLR". Tada Rusijos Federacija pradėjo naftos karą, užblokuodama Kazachstano prieigą prie jo dujotiekių konsorciumo terminalo. Anksčiau, rugsėjo 26 d., Armėnija atsisakė dalyvauti bendrose karinėse pratybose pagal KSSO.