Lisičanksas po rusų bombardavimo, birželio 16 d.

Vienas iš rusų savanorių-kadyroviečių pasakoja, kad Luhanske praktiškai nebeliko vyrų, nes visi buvo pasiųsti į karą.

Aleksandras Voložaninas yra rusų karys, kuriam teko iš arti stebėti pastangas surinkti Luhansko vyrus karui. Jis teigia, kad tie, kurie bandė išvengti tarnybos, gali būti teisiami. Tiesa, tai gali būti net ir saugesnis pasirinkimas, nes kai kuriuose daliniuose nebeliko jau dviejų trečdalių karių - jie pranyko Severodonecke.

Ir būna blogiau - Voložaninas teigia, kad iš 600 vyrų bataliono liko 30 karių. Be to, karys teigia, kad ir tie patys nėra labai geri. Pats Voložaninas mūšiuose neteko akies ir savo išgyvenimais dalijasi iš ligoninės lovos Sankt Peterburge.

Tiesa, Voložanino pasisakymas greitai dingo iš rusų socialinio tinklo „Vkontakte“. Neigiami pasisakymai apie „specialiąją karinę operaciją“ Rusijoje yra griežtai cenzūruojami. Grįžę kariai ir jų artimieji spaudžiami nepasakoti apie patirtus siaubus, jei tai pieš neigiamą rusų pajėgų įvaizdį.