©Julian Nyča, CC BY-SA 4.0
Šiuo metu ši valstybė ir taip išgyvena ne pačius geriausius laikus.
Bosnija ir Hercegovina turi teisę nuspręsti, ar stoti į NATO, tačiau Maskva pasilieka teisę reaguoti į tokią galimybę, perspėjo Rusijos ambasadorius Bosnijoje ir Hercegovinoje Igoris Kalabuchovas.
„Jei Bosnija ir Hercegovina nusprendžia būti kažko dalyve, tai yra vidaus reikalas. Bet mūsų reakcija yra kitas reikalas. Ukrainos pavyzdžiu parodėme, ko tikėtis. Jei bus grėsmė, mes reaguosime “, – per Bosnijos televiziją sakė Kalabukhovas.
Jis sakė nemanantis, kad „tikrovėje Bosnija ir Hercegovina tampa NATO nare“, nes „šalyje nėra sutarimo ir Bosnijai ir Hercegovinai tokiomis aplinkybėmis nebus taip lengva priimti sprendimą“.
Pasak Rusijos ambasadoriaus, Rusija šiuo metu neturi Bosnijos ir Hercegovinos veiksmų plano, o Maskva atsakys „analizuodama strateginę ir geopolitinę situaciją“.
Bosnijos ir Hercegovinos prezidiumo pirmininkas Zeljko Komšičius pasmerkė Rusijos ambasadoriaus Bosnijoje ir Hercegovinoje pareiškimą.
Komšičius pažymėjo, kad Bosnijos ir Hercegovinos sprendimas prisijungti prie NATO gali būti tik Bosnijos ir Hercegovinos institucijų sprendimas, o ne „pretekstas atakuoti Bosniją ir Hercegoviną“.
2010 metais NATO pakvietė Bosniją ir Hercegoviną prisijungti prie Narystės veiksmų plano (MAP).
Tuo tarpu, 2017 m. serbiška Bosnijos ir Hercegovinos dalis Serbų Respublika paskelbė savo karinį neutralumą.
