©Iryna Vereshchuk
Dabartinėje tarptautinių teismų institucijų praktikoje yra sprendimų, kuriais pripažįstaa, kad priverstinis galvos skutimas gali būti laikomas netinkamu elgesiu su karo belaisviu.
Dabartinėje tarptautinių teismų institucijų praktikoje yra sprendimų, kuriais pripažįstama, kad priverstinis galvos skutimas gali būti laikomas netinkamu elgesiu su karo belaisviu.
Balandžio 1 dieną iš okupantų nelaisvės Zaporižės srityje buvo paleisti 86 Ukrainos kariškiai, tarp jų ir 15 moterų. Visus šokiravo jų išvaizda – rusų įsibrovėliai nuskuto moterims galvas.
Kaip rašoma kampanijos prieš seksizmą tinklalapyje „Respect“, tai dar vienas žiauraus Rusijos karo prieš Ukrainą įrodymas ir simbolis. Tokį įsibrovėlių veiksmų paaiškinimą pateikė Jaroslavo Išmintingojo nacionalinio teisės universiteto Baudžiamosios teisės katedros docentė, kelių tarptautinių projektų ir organizacijų ekspertė, mokslininkė Olena Kharitonova.
Ji pabrėžė, kad Ukrainos karo belaisvių moterų galvų skutimas buvo bandymas joms primesti nukrypimą. Tai socialinės kontrolės priemonė, kurią okupantai naudoja siekdami kėsintis į žmogaus orumą. Nuo viduramžių budeliai skutimą naudojo kaip svarbią kankinimo ritualo dalį. Jo užduotis buvo pažeminti vyrą.
Šiuolaikinėje jurisprudencijoje kai kurios tarptautinės institucijos priverstinį galvos skutimą jau pripažino netinkamu elgesiu. Tai yra Amerikos žmogaus teisių teismas. Šiame sprendime teismas rėmėsi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo nutartimi kitoje byloje, kurioje konstatuota, kad „prievartinis belaisvių plaukų skutimas iš esmės yra veiksmas, galintis pažeminti jų žmogiškąjį orumą arba priversti juos jaustis nepilnaverčiais ir galintis juos pažeminti“.
