©President Of Ukraine from Україна, CC0
Ženevos aklavietė ir D. Trumpo kantrybės pabaiga: kodėl taikos derybos dėl Ukrainos staiga sustojo?
Lygiai prieš mėnesį Ženevoje užsivėrusios derybų salės durys turėjo tapti vilties simboliu, tačiau šiandien jos primena diplomatinį kalėjimą. Kol pasaulio žvilgsniai nukrypo į liepsnojantį Iraną, Ukraina atsidūrė pavojingoje nuošalėje. Ar Kyjivo „blogos nuojautos“ pildosi, o Donaldas Trumpas galutinai atsuka nugarą Volodymyrui Zelenskiui?
Tylos mėnuo: kai diplomatija pralaimi naftai
Praėjo lygiai mėnuo nuo paskutinio Ukrainos ir Rusijos delegacijų susitikimo Ženevoje. Rezultatas? De facto sustojęs procesas. Naujos datos neskiriamos, susitikimai atidėliojami, o vieši pareiškimai tampa vis griežtesni.
Pagrindinė priežastis — naujas didelio masto karas Artimuosiuose Rytuose. JAV dėmesys, resursai ir politinis kapitalas persikėlė į konfliktą su Iranu. Ukraina, dar neseniai buvusi pagrindine pasaulio naujienų tema, nukrito į antrąjį ar net trečiąjį planą. Tai sukuria idealias sąlygas Maskvai, kuri iš naftos krizės ir pakilusių kainų kraunasi milijardus karui tęsti.
V. Zelenskio „blogos nuojautos“ ir šaltas D. Trumpo dušas
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis neslepia nerimo. Naujausiame interviu jis pripažino turintis „labai blogų nuojautų“ dėl to, kaip karas Irane paveiks Ukrainos likimą. Tačiau didžiausias smūgis Kijevui gali ateiti ne iš fronto, o iš Baltųjų rūmų.
JAV prezidento Donaldo Trumpo retorika pasikeitė dramatiškai. Jei anksčiau jis save pristatydavo kaip taikos tarpininką, tai dabar jo tonas Ukrainos atžvilgiu tapo itin šaltas:
- D. Trumpas viešai pareiškė, kad būtent V. Zelenskis „nenori sudaryti susitarimo“;
- Baltieji rūmai reikalauja griežto visos iki šiol suteiktos pagalbos patikrinimo ir kartoja, kad JAV neturėtų remti Ukrainos valstybės.
- į Kyjivo siūlymus bendradarbiauti dronų technologijų srityje D. Trumpas atšovė šiurkščiai: „V. Zelenskis yra paskutinis žmogus, iš kurio mums reikia pagalbos“.
Rusija – pagrindinė krizės laimėtoja?
Kol Vakarai sprendžia Irano galvosūkį, Vladimiras Putinas trina rankomis. Maskva naudojasi situacija trimis kryptimis:
- šovusios naftos kainos pildo Rusijos biudžetą;
- Kremlius bando tapti „taikos nešėju“ Irano krizėje, taip grįždamas prie didžiųjų pasaulio žaidėjų stalo;
- Rusijos kanalai aktyviai platina žinutę apie Vakarų „dvigubus standartus“ — esą, jei JAV gali bombarduoti Iraną be JT sankcijų, kodėl Rusija negali daryti to paties Ukrainoje?
Ekspertai: proveržio laukti neverta iki rudens
Lietuvos ir užsienio politologai pastebi, kad dabartinė pauzė derybose nėra atsitiktinė. Tai gilus vertybinis ir strateginis konfliktas.
„Atsirado visiška pozicijų priešprieša. JAV spaudžia ne Rusiją, o Kyjivą, kad šis trauktųsi iš Donbaso. V. Zelenskis užėmė kietą poziciją: jokių nuolaidų teritorijų sąskaita. Todėl procesas ir įšalo“, – situaciją analizuoja politologas Vladimiras Fesenka.
Ekspertų vertinimu, „langas“ naujoms deryboms gali atsiverti ne anksčiau kaip 2026-ųjų rudenį. Iki tol vienintelis veikiantis kanalas išliks apsikeitimas belaisviais, tačiau tai tėra techninis procesas, neturintis nieko bendra su tikra taika.
