©stux

Jei kas nors jums pasakytų, kad kokia nors planeta yra 1300 kartų didesnė už Žemę – ar lengvai įsivaizduotumėte realų jos dydį? Arba jei kas nors pasakytų, jog ji nutolusi nuo mūsų per 150 mln. kilometrų?


Mėnulis – vienintelis gamtinis Žemės palydovas ir artimiausias kosminis kūnas. Vidutinis atstumas nuo Žemės – 384 000 km, vidutinis skersmuo – 3474 km.

©R.Miller nuotr.

Greičiausiai ne – kadangi suvokti tokius milžiniškus skaičius, kai patys esame tik labai maža dalelė Visatoje, tikrai nelengva.

Be to, šie skaičiai matuoja tik objektus, esančius mūsų Saulės sistemoje – tuo tarpu kalbant apie kitas galaktikas, tokie skaičiai išaugtų šimtus, o gal net tūkstančius kartų.

Kosmoso menininkas Ronas Milleris nusprendė sukurti seriją iliustracijų, kuriose matytųsi, kaip mūsų naktiniame danguje atrodytų kitos planetos – bet jei jos būtų ne už milijonų, o vos už kelių šimtų tūkstančių kilometrų, panašiai kaip Mėnulis.

Savo galeriją jis pradeda gana įprasta nuotrauka: čia danguje matosi Mėnulis virš Mirties slėnio (JAV).

Merkurijus – artimiausia Saulei planeta. Atstumas iki Žemės – 91 691 000 km, skersmuo ties pusiauju – 4879 km.

©R.Miller nuotr.

Pirmiausia padariau nuotrauką, o tada apskaičiavau, kiek kita planeta turėtų užimti vietos. Pavyzdžiui, Mėnulis danguje užima 0,5 laipsnio, tuo tarpu Venera – 2. Tai reiškia, kad ji danguje atrodytų keturis kartus didesnė už Mėnulį“, – sakė R. Milleris.

Venera – antroji pagal atstumą nuo Saulės planeta. Atstumas iki Žemės – 41 400 000 km, skersmuo ties pusiauju – 12103 km.

©R.Miller nuotr.

Kitas dalykas, kurį menininkui svarbu nustatyti – kokio pločio turėtų būti nuotrauka.

„Dažniausiai renkuosi 50–60 laipsnių nuotraukas, nes tiek dažniausiai būna įprastoje momentinėje nuotraukoje“, – aiškina menininkas.

Marsas – ketvirtoji pagal atstumą nuo Saulės ir septinta pagal dydį Saulės sistemos planeta. Atstumas iki Žemės – 78 340 000 km, skersmuo ties pusiauju – 6 805 km.

©R.Miller nuotr.

Darbas susitelkus į detales

R.Milleris sako, kad astronomija jam patiko visada. Tiesa, jis pripažįsta, kad tam įtakos galėjo turėti vaikystėje matytos naujienos apie pirmąjį į kosmosą paleistą palydovą „Sputnik 1“ – arba Merkurijaus misijos.

Jupiteris – penktoji pagal nuotolį ir didžiausia Saulės sistemos planeta, dujinė milžinė. Atstumas iki Žemės – 628 730 000 km, skersmuo ties pusiauju – 142 984 km.

©R.Miller nuotr.

„Tuo metu negalėjai nematyti naujienų apie kosmosą ar raketas“, – prisimena R.Milleris.

Tačiau kadangi matematika mokykloje jo netraukė, vyras nusprendė išreikšti savo meilę astronomijai kitų būdu: per meną. Penkerius metus jis buvo ir Nacionalinio oro ir kosmoso muziejaus vadovas.

Saturnas – antra pagal dydį ir šešta pagal atstumą nuo Saulės planeta. Atstumas iki Žemės – 1 275 000 000 km, skersmuo ties pusiauju – 120 536 km.

©R.Miller nuotr.

R.Milleris lygina savo darbą su kriminologų arba paleontologų darbu, kadangi čia viskas susideda iš smulkių detalių – pavyzdžiui, kaulų, fosilijų ir kitokių užuominų, kurios leidžia įsivaizduoti, kaip viskas atrodė praeityje. R.Millerio atveju jis kuria hipotetinius vaizdus – tačiau tam detalių reikia ne ką mažiau.

Uranas – pirmoji Saulės sistemos planeta, atrasta teleskopu. Atstumas iki Žemės – 2 723 950 000 km, skersmuo ties pusiauju – 51 118 km.

©R.Miller nuotr.

„Labai svarbus kosmoso menininko darbas yra ir įkvėpimas. Šios profesijos žmonės kosmoso skrydžių istorijoje yra labai svarbūs, mes įkvepiame kitus siekti karjeros astronomijoje ar aeronautikoje“, – sako R.Milleris.

Neptūnas – tolimiausia Saulės sistemos planeta. Atstumas iki Žemės – 4 351 400 000 km., skersmuo ties pusiauju – 49 528 km.

©R.Miller nuotr.

Menininko nuomone, naktinį dangų turėtų pažinti visi. Jis taip mano, kad greičiausiai jaustumėmės daug kuklesni ir mažesni, jei kiekvieną naktį iš dangaus į mus žvelgtų ne Mėnulis, o didžiausia Saulės sistemos planeta Jupiteris.

Parengta pagal „The Atlantic“.