©General Staff of the Armed Forces of Ukraine, Atvira licencija
Būtent ši šalis šiuo metu veikia kaip pagrindinis finansinis donoras, leidžiantis Vladimirui Putinui tęsti agresiją, o Iranui – sėti chaosą regione.
Pasaulio geopolitinė įtampa pasiekė kritinį tašką, tačiau sprendimas gali būti kur kas paprastesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. JAV senatorius Lindsey Grahamas „Fox News“ eteryje metė drąsią kortą: karas Ukrainoje ir destabilizacija Artimuosiuose Rytuose gali baigtis vienu vieninteliu Kinijos lyderio Xi Jinpingo telefono skambučiu.
Kinija – Rusijos ir Irano režimų „deguonies kaukė“
Nors diplomatai suka galvas dėl sudėtingų taikos sutarčių, L. Grahamas pirštu baksteli į elementarią ekonomiką. Senatoriaus teigimu, būtent Pekinas šiuo metu veikia kaip pagrindinis finansinis donoras, leidžiantis Vladimirui Putinui tęsti agresiją, o Iranui – sėti chaosą regione.
Faktai kalba patys už save:
- Rusijos gelbėjimo ratas. Kinija tapo pagrindine Rusijos naftos ir dujų pirkėja, užpildydama sankcijų išmuštas skyles Kremliaus biudžete.
- Irano išlaikymas. Pekinas superka net 90 % visos Irano eksportuojamos naftos. Be šių pinigų Teherano režimas paprasčiausiai bankrutuotų per kelis mėnesius.
„Jei Kinija nustotų pirkti, Iranas žlugtų ekonomiškai. Xi Jinpingas turi galią užbaigti abu konfliktus per vieną dieną, jei tik to norėtų“, – rėžė senatorius.
Žinutė D. Trumpui: laikas keisti žaidimo taisykles
L. Grahamas neapsiribojo tik konstatavimu – tai buvo ir tiesioginis kreipimasis į būsimą JAV administraciją bei Donaldą Trumpą. Politikas pabrėžė, kad Vakarų pasaulis daro „didžiulę klaidą“, leisdamas Kinijai nemokėti jokios kainos už globalų destabilizavimą.
„Mano žinia prezidentui D. Trumpui: mes jus palaikome. Tačiau jei Kinija ir toliau rems šiuos režimus nejausdama pasekmių, mes pralaimėsime“, – perspėjo senatorius.
Technologinis ir ekonominis svertas
Ekspertai pastebi, kad ši L. Grahamo retorika signalizuoja apie galimą JAV strategijos lūžį. Jei anksčiau pagrindinis dėmesys buvo skiriamas tiesioginėms sankcijoms Rusijai, dabar vis garsiau kalbama apie „antrines sankcijas“ tiems, kurie palaiko agresorių gyvybingumą.
Kinijai tai gali reikšti itin skaudžius technologinius ribojimus ir prieigos prie Vakarų rinkų praradimą. Klausimas lieka vienas: ar Xi Jinpingas rizikuos savo šalies ekonomine gerove dėl ambicijų Maskvoje ir Teherane, ar visgi pakels tą lemtingą telefono ragelį?
