©Stop kadras.
Kim Jong-unas yra žinomas kaip prabangos mėgėjas. Jis gyvena vilose, turi didžiulę sportbačių kolekciją, o į susitikimus atvyksta šarvuotais „Mercedes-Benz“ ir „Rolls-Royce“ automobiliais. Tačiau kaip jie patenka į sankcijų sukaustytą Šiaurės Korėją? Žurnalistams kartu su nepriklausomais tyrėjais pagaliau pavyko atsekti poros šarvuotų „Mercedes-Benz“ limuzinų kelią.
„Mercedes-Benz“, beje, anksčiau teigė, kad neįsivaizduoja, kaip markės automobiliai patenka į Šiaurės Korėjos lyderio rankas. Mažai kas tikėjo, kad tai - tiesa. Reikalas tame, kad kalbame ne apie kokius nors paprastus masinės gamybos automobilius, o apie šarvuotus aukščiausios klasės limuzinus, kurie tradiciškai siūlomi valstybių galvoms ir turtingiausiems žmonėms. Ir tai yra problema, nes prabangos prekių importas į Šiaurės Korėją yra draudžiamas. Turint omenyje, kad prabanga ne politiniams ir kariniams lyderiams nėra prieinama, nesunku suprasti tokių sankcijų logiką.
„New York Times“ kartu su pelno nesiekiančia organizacija „Center for Advanced Defense Studies“ pabandė atsekti dviejų „Mercedes-Benz“ limuzinų kelionę iki Šiaurės Korėjos. Tai, beje, nebuvo lengva, nes šiuos automobilius plukdę laivai akivaizdžiai stengėsi išvengti bet kokio sekimo.
Tai štai ką pavyko išsiaiškinti:
- 2018-ųjų birželis. Pirmoji stotelė - terminalas Roterdamo jūrų uoste. Nieko neįprasto - automobiliai yra dviejuose konteineriuose.
- Po 41 dienos laivas su automobiliais atvyksta į Dalianą - miestą Kinijoje.
- Iš Daliano konteineriai išplukdomi į Osaką Japonijoje.
- Iš Osakos automobiliai keliauja į Busaną Pietų Korėjoje. Čia prasideda įdomybės - į uostą atplaukia rusų laivas DN5505. Tiesa, žinoma, kad jis priklauso rusų verslininkams (greičiausiai Danilui Kazačukui), nors ir plaukioja su Togo vėliava (laivai registruojami ten, kur mokesčiai mažiausi - tai nieko keisto).
- Iš Busano išplaukęs laivas išjungia savo transponderį - įrenginį, leidžiantį sekti laivo judėjimą. Transponderis įjungiamas tik po 18 dienų, kai laivas sugrįžta į Pietų Korėją.
Kas įvyko per tas 18 dienų, kai laivas buvo nematomas? DN5505 atsikratė konteinerių su automobiliais ir ėmė gabenti anglį.
DN5505 nėra pirmasis šio laivo vardas - anksčiau jis vadintas „Xiang Jin“ ir priklausė Šiaurės Korėjai. Tiesą sakant, pavadinimą ir savininkus jis pakeitė prieš pat šią naują misiją. Taigi, „Xiang Jin“ tapo DN5505 - Togo vėliava pasipuošusiu laivu, priklausančiu Maršalo salose registruotai įmonei, kuri priklauso rusų verslininkui. Painu? Tikriausiai, kad ne be reikalo.
DN5505 laivą su automobiliais sekė dar prieš jam pasiekiant Kiniją - greičiausiai konteinerius norėta perimti anksčiau, bet kažkodėl tai nepavyko.
- Žurnalistai mano, kad iš Busano DN5505 keliavo į Vladivostoką, kur yra įsikūręs minėtas Kazačukas, kuris patvirtino perpardavęs limuzinus. Tiesa, kam ir kaip jis neatsako - tai yra jo verslo paslaptis.
- Spalio 7 dieną Vladivostoke buvo ir du Šiaurės Korėjos transportiniai lėktuvai. Tie patys lėktuvai, kurie iki šiol gabena prabangiuosius Kim Jong-uno limuzinus.
Šie lėktuvai tapo tiesiogine jungtimi su Šiaurės Korėja. Sudėtingas maršrutas, rusų verslininko įsikišimas ir paslaptingas laivas, atrodo, sudėlioja tobulą dėlionę. Bet ar taip Kim Jong-unas gauna tik prabangos prekių? Tokiu būdu galima gauti ir kitų daiktų, kurie gali kelti grėsmę ir regiono saugumui.