©geralt, Pixabay Content Licence
Aukso vertės duomenys.
Ar kada nors esi pildęs vieną iš tų linksmų socialinių tinklų testų – „Kuris automobilis labiausiai tinka tavo asmenybei?“, „Sužinok, kaip atrodysi senatvėje“ ar „Išsiaiškink, kurioje šalyje turėtum gyventi“? Skamba nekaltai ir netgi linksmai, tačiau už tokių „nekaltų“ testų dažnai slepiasi duomenų rinkimo mechanizmas, leidžiantis įmonėms ir reklamos platformoms sukurti tikslų tavo psichologinį profilį – o vėliau jį panaudoti tam, kad paveiktų tavo elgesį, pasirinkimus ir net politines pažiūras.
Kaip nekaltas testas tampa duomenų rinkimo įrankiu?
Kai atsakai į klausimus apie save, pavyzdžiui, „Ar mėgsti leisti laiką vienas?“, „Ar labiau pasitiki intuicija nei faktais?“ ir pan., platforma gauna daugiau nei tik tavo atsakymus.
Ji gali surinkti ir:
- tavo amžių, lytį, vietovę, kalbą,
- duomenis apie tavo įrenginį ir naršyklę,
- tavo reakcijas, paspaudimus, laiką, praleistą kiekviename puslapyje,
- ir — pavojingiausia — tavo psichologinį tipą (ekstravertas, emocionalus, linkęs rizikuoti ir t. t.).
Galiausiai sukuriamas tavo „skaitmeninis profilis“ — duomenų rinkinys, tiksliai atspindintis tavo elgesį, interesus ir net silpnybes.
Kodėl tai daroma?
Šie duomenys yra aukso vertės reklamos industrijai. Kuo daugiau apie tave žinoma, tuo tiksliau galima:
- Rodyti personalizuotas reklamas – pavyzdžiui, impulsyvaus charakterio žmonėms dažniau rodomi spontaniški „limited offer“ pasiūlymai.
- Paveikti tavo nuomonę – socialinių tinklų algoritmai gali rodyti informaciją, kuri sutampa su tavo požiūriu (ar jį sustiprina).
- Manipuliuoti emocijomis – politinėse kampanijose naudojami duomenys apie tai, kurie žmonės reaguoja į baimę ar pyktį.
Kaip testai gauna tavo duomenis?
Daugelis „testų“ pateikiami kaip trečiųjų šalių programėlės ar svetainės, prašančios „prisijungti per Facebook/Google“, arba kaip socialinių tinklų puslapiai su interaktyviais klausimynais. Suteikus prieigą, programėlė gali matyti tavo profilį, draugų sąrašą, reakcijas ir net interesų istoriją. Net jei vėliau testą ištrini, duomenys jau būna atsisiųsti ir išsaugoti.
Kaip asmens duomenys naudojami reklamai?
Šiandien skaitmeninė reklama yra neįtikėtinai tiksli. Tavo testai, paspaudimai, peržiūrėti vaizdo įrašai ir net emocinės reakcijos padeda:
- kurti auditorijas su tam tikru charakteriu,
- rodyti reklamas žmonėms, kurie dažniau jaučia nerimą ar siekia greitos sėkmės,
- kurti pasakojimus, kurie tau atrodo natūralūs, bet iš tikrųjų yra emociškai pritaikyti.
Kitaip tariant: algoritmas tave pažįsta taip gerai, kad kartais gali numatyti, ką pirksi ar už ką balsuosi, dar prieš tau pačiam tai nusprendžiant.
Kaip gali apsisaugoti?
Nors visiškai sustabdyti duomenų rinkimo neįmanoma, gali sumažinti rizikas ir labiau kontroliuoti savo socialinių tinklų aplinką.
1. Paslėpk nepageidaujamą turinį
Naudokis funkcijomis „Slėpti“, „Neįdomu“, „Kodėl matau šią reklamą?“. Facebook, Instagram, YouTube ir TikTok jos leidžia:
- blokuoti manipuliacines reklamas,
- nurodyti, kad tam tikras turinys tavęs nedomina,
- patikrinti, kodėl būtent tau rodoma konkreti reklama.
Taip algoritmas prisitaiko prie tikrųjų tavo interesų, o turinys tampa sveikesnis ir mažiau manipuliatyvus.
2. Nesuteik prieigos atsitiktinėms programėlėms ar testams
Prieš pildydamas testą, patikrink:
- ar tai oficiali svetainė,
- ar prašoma prieigos prie informacijos (el. pašto, kontaktų ir pan.),
- ar aiškiai nurodyta, kas yra testo kūrėjas.
Jei ne – nespausk!
3. Reguliariai peržiūrėk savo reklamos profilį
Facebook ir Google nustatymuose gali peržiūrėti, kokie interesai tau priskirti. Juos gali redaguoti, ištrinti ar keisti — taip apribodamas personalizuotos reklamos poveikį.
4. Būk kritiškas emociniams testams
Jei testas tave bando pagauti frazėmis „tu esi ypatingas“, „pažymėk draugą, kuris atitinka šį aprašymą“ ar „pasitikėk tik savo intuicija“ — greičiausiai tai emocinės manipuliacijos įrankis, o ne pramoga.
