©ready made, Public Domain
Maisto papildai tapo nuolatine lietuvių namų vaistinėlių dalimi. Kasdienį vitaminų rinkinio vartojimą vertiname kaip sveikatos ir imuniteto puoselėjimo pagrindą. Tačiau ne visada suvokiame, kad nors trūkumas būna pavojingas, kai kurių medžiagų perteklius mūsų organizmui gali būti toksiškas.
Problematiškasis vitaminas D
Skaičiuojama, kad vitamino D trūkumą jaučia net 90 proc. lietuvių, o tai tiesiogiai lemia mūsų geografinė padėtis. Deja, noras greitai papildyti atsargas dažnai veda prie perdozavimo.
Priešingai nei vandenyje tirpūs vitaminai (pavyzdžiui, vitaminas C ar B grupė), kurių perteklius pašalinamas su šlapimu, vitaminas D tirpsta riebaluose. Tai reiškia, kad jis kaupiasi audiniuose ir kepenyse, o tai palengvina pavojingą jo akumuliaciją.
Vitamino D pertekliaus pasekmės ir dozavimas
Per didelė vitamino D koncentracija sukelia hiperkalcemiją – t. y. perteklinį kalcio kaupimąsi. Tai pasireiškia silpnumu, mieguistumu, energijos stygiumi, o ilgalaikėje perspektyvoje gali pažeisti inkstus bei širdį ir susilpninti kaulus.
Maksimalios saugios paros dozės (įskaitant ir gaunamas su maistu):
- Kūdikiai (iki 12 mėnesių): 1000 TV (25 µg)
- Vaikai (1–10 metų): 2000 TV (50 µg)
- Paaugliai ir suaugusieji: 4000 TV (100 µg)
Verta prisiminti, kad vitamino D neįmanoma perdozuoti vien tik būnant saulėje – organizmas turi mechanizmus, saugančius nuo tokios situacijos. Tačiau papildų vartojimas visuomet turėtų būti grindžiamas 25(OH)D kiekio kraujyje tyrimu.
Kada vitamino D papildai yra būtini?
Rudens ir žiemos laikotarpiu vitamino D papildus vartoti rekomenduojama, tačiau prieš tai reikėtų atlikti tyrimus, nustatančius jo kiekį organizme. Nuo pavasario iki vasaros pabaigos dauguma sveikų žmonių vitamino D gauna iš saulės ir maisto. Visgi egzistuoja rizikos grupės, kurios papildus turėtų vartoti ištisus metus:
- Vyresnio amžiaus ir retai lauke būnantys asmenys.
- Tamsesnio fenoitipo asmenys (veikiami saulės jie pagamina mažiau vitamino D).
- Asmenys, drabužiais dengiantys didžiąją kūno dalį.
- Vaikai iki 4 metų amžiaus.
Vitaminų perdozavimo pasekmės
Norint saugiai vartoti vitaminus, esminis dalykas yra suprasti jų skirstymą į dvi grupes:
- Riebaluose tirpūs vitaminai (A, D, E, K) kaupiasi organizme. Jų perteklius yra toksiškas. Pavyzdžiui, vitamino A perdozavimas (dažnas tiems, kurie valgo daug kepenėlių ir kartu vartoja papildus) pasireiškia galvos skausmais, dirglumu ir lėtiniu nuovargiu.
- Vandenyje tirpūs vitaminai (C, B grupė) pašalinami lengviau, tačiau ekstremalios jų dozės gali be reikalo apkrauti inkstus.
Kuo gresia geležies ir magnio perdozavimas?
Mineralų vartojimas taip pat reikalauja apdairumo. Geležį reikėtų vartoti tik patvirtinus jos trūkumą (svarbiausia nustatyti feritino kiekį). Vartojant ją „atsargai“, dažnai atsiranda skrandžio problemų ir bendras savijautos pablogėjimas.
Savo ruožtu populiarusis magnis, nors ir padeda kovoti su stresu, kai kuriems asmenims gali sukelti per didelį mieguistumą ir budrumo sumažėjimą dienos metu. Todėl specialistai dažnai pataria jį vartoti vakare.
