Dantų puošyba - keistas žmonių kultūros bruožas

Archeologai netoli senovinių Teotihuakano (Meksika) griuvėsių rado 1600 metų aukštuomenės moters skeletą, kurio kaukolė buvo sąmoningai deformuota, o dantys – inkrustuoti spalvingais mineralais.


Išpuošti dantys

35-40 metų moteris buvo palaidota kartu su 19 ąsočių – kas, galima spėti, buvo aukos, sako Meksikos Nacionalinis antropologijos ir istorijos institutas.

Mokslininkai skelbia, kad jos kaukolė buvo prailginta suspaudžiant galvą „labai ekstremaliai“ – bet tai padaryta metodu, paprastai naudojamu pietinėje Mezoamerikos dalyje, o ne centriniame regione, kuriame buvo rasti moters palaikai.

Be to, į moters viršutinius priekinius dantis buvo įspausti du apvalūs pirito akmenys. Tokia praktika buvo populiari tarp didikų pietinėje Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje.

Majai yra tituluojami kosmetinės odontologijos meistrais – nes žinoma, kad jie puošdavo dantis inkrustuodami juos brangiaisiais akmenimis arba droždami juose griovelius.

Moters dantyse buvo išpjaustytos mažos skylutės, o dekoratyviniai akmenys, įskaitant nefritą, buvo įtvirtinti klijais, pagamintais iš natūralių dervų – tokių kaip augalų sultys, sumaišytos su kitomis cheminėmis medžiagomis ir smulkintais kaulais.

Praėjusiais metais archeologai Plunksnuotosios Gyvatės šventykloje Teotihuakane aptiko skysto gyvsidabrio – manoma, kad jis galėjo simbolizuoti požemių upę, kuri vedė į Karališkąjį kapą ar kapus.

Teotihuakano karalių – keleto galingiausių ikikolumbinės Amerikos valdovų – palaikai niekada nebuvo rasti. Toks atradimas būtų monumentalus, nes atskleistų daugelį paslapčių, supančių šią senovės civilizaciją.

Mįslingas ikiispaniškasis Teotihuakano miestas, esantis už 30 km nuo Meksiko miesto, klestėjo I-VIII mūsų eros amžiais, vėliau civilizacija sunyko.

Mieste stovinčios Saulės ir Mėnulio piramidės iki šiol yra gausiai lankomos turistų.

Parengta pagal „Archeology World“.