Apie tai sklando daugybė mitų, nors dauguma vairuotojų žino, kad kiekvienas fotoradaras turi tam tikrą toleranciją.

Kiek reikia važiuoti, kad fotoradaro kamera užfiksuotų automobilį? Kokią paklaidą turi fotoradaras? Tai labai dažni klausimai, kuriuos vairuotojai įveda į paieškos sistemas. Portalas Motofakty.pl nusprendė išsiaiškinti, kaip tai atrodo praktikoje, ir ar tiesa, kad fotoradarai bei vidutinio greičio matuokliai nustatyti taip, kad baustų vairuotojus tik tada, kai jie viršija greitį su tam tikra paklaida.

Kiek galima viršyti greitį, kol fotoradaras padarys nuotrauką?

Apie tai sklando daugybė mitų, nors dauguma vairuotojų žino, kad kiekvienas fotoradaras turi tam tikrą toleranciją. Tačiau kokia ji iš tikrųjų?

Portalas Motofakty.pl šiuo klausimu kreipėsi į Automatinės kelių eismo priežiūros centrą, atsakingą už fotoradarus Lenkijoje.

„Įrenginių suveikimo riba nustatyta taip, kad būtų įvertinta galimybė vairuotojo klaidai, kuri siekia 10 km/val.“, – aiškina Lenkijos kelių transporto instituto atstovas Wojciechas Królis.

Tai reiškia, kad fotoradaras užfiksuos pažeidimą tik tada, kai greitis viršys leistiną ribą 11 km/val.

Ar ši taisyklė galioja ir vidutinio greičio matavimui?

Pasak Wojciecho Królio, toks pat 10 km/val. paklaidos slenkstis taikomas ir vidutinio greičio matuokliams. Vis dėlto čia vertinama vidutinė greičio reikšmė visame ruože.

Pavyzdžiui, jei esant leistinai 120 km/val. ribai vidutinis greitis bus 131 km/val., pažeidimas bus užfiksuotas dėl 11 km/val. viršijimo.

Kaip veikia vidutinio greičio matavimas?

Fotoradaras – tai įrenginys, fiksuojantis transporto priemonės greitį konkrečiame taške, naudodamas radijo bangų ar lazerio atspindžio laiką. Tokiu būdu jis iš karto nustato, ar viršytas greitis.

Vidutinio greičio matavimas veikia kitaip – kelio pradžioje ir pabaigoje įrengtos kameros užfiksuoja įvažiavimo ir išvažiavimo laiką. Ruožai paprastai būna kelių kilometrų ilgio.

Pagal tai apskaičiuojama, kokiu greičiu automobilis įveikė atstumą. Jei vidutinis greitis viršys leistiną ribą, vairuotojui automatiškai bus skirta bauda. Priešingu atveju duomenys iš karto ištrinami iš sistemos.

Visą sistemą prižiūri Automatinės kelių eismo priežiūros centras (CANARD), kurio darbuotojai informuoja vairuotojus apie pažeidimus. Kiekvienas ruožas, kuriame atliekamas matavimas, pažymėtas informaciniu ženklu.

Patikimiausias būdas išvengti baudų

„Nors fotoradarai ir vidutinio greičio matuokliai kelia diskusijų, jų efektyvumas gerinant saugumą yra neabejotinas. Vairuotojai gali išvengti baudų tiesiog sąmoningai laikydamiesi taisyklių. Geriausias būdas „apeiti“ sistemą – tiesiog važiuoti pagal Kelių eismo taisykles“, – sako Wojciechas Królis.

O kaip dėl policijos radarų?

10 km/val. tolerancija taikoma tik stacionariems fotoradarams ir vidutinio greičio matuokliams. Policija, naudodama nešiojamuosius greičio matuoklius, gali bausti ir už mažesnius viršijimus. Šių prietaisų paklaida siekia +3 km/val. iki 100 km/val. ir +3 % virš šios ribos.

Greičio ribojimai Lenkijoje

Bendrieji greičio apribojimai automobiliams ir motociklams iki 3,5 tonos:

Baudos už greičio viršijimą

Baudos taškai už greičio viršijimą

Kada skiriama dviguba bauda?

Jei vairuotojas pakartotinai per dvejus metus viršija greitį toje pačioje kategorijoje, jam taikoma dviguba bauda (taškai nedvigubinami):

Greičio viršijimas daugiau nei 50 km/val. gyvenvietėje

Jei vairuotojas gyvenvietėje viršija leistiną greitį bent 50 km/val., jam sustabdomas vairuotojo pažymėjimas trims mėnesiams.

Dokumentas atimamas tiesiogiai kelių policijos pareigūno.

Jei vairuotojas toliau vairuos be teisės, laikotarpis pratęsiamas iki 6 mėnesių.

Jei ir toliau pažeidinės, teises teks iš naujo išsilaikyti iš naujo po jų panaikinimo.