Asociatyvi nuotrauka

©Pixabay, free to use

Pritarė įstatymo projektui.

Latvijos Saeima konceptualiai pritarė Klimato ir energetikos ministerijos (KEM) parengtam Ekonominio tvarumo įstatymo projektui, kuriuo siekiama skatinti šalies ekonomikos tvarumą, konkurencingumą ir prisidėti prie kovos su klimato kaita.

Už įstatymo projektą balsavo 51 parlamentaras, prieš – 42, vienas susilaikė, praneša LETA.

Kritika: „Tai reikšmingas kainų šuolis“

Teisininkas Olavas Cersas atkreipė dėmesį, kad šis įstatymas gali lemti reikšmingą degalų kainų padidėjimą.

„Kuro kaina šoktels 37 centais! Kodėl dar neišėjome į gatves?“ – rašė Cersas socialiniuose tinkluose, kritikuodamas visuomenės abejingumą ir pabrėždamas, kad tokie sprendimai tiesiogiai paveiks gyventojų išlaidas bei šalies konkurencingumą.

Jo teigimu, Saeimos sprendimas reiškia, kad degalų kaina „nedelsiant pakiltų 37 centais už litrą“.

„Žiūriu pro langą – šviečia saulė, žmonės neina į gatves, niekas neprotestuoja,“ – pridūrė jis savo įraše „X“ (buv. „Twitter“) platformoje.

Jis kritikavo visuomenės abejingumą, pabrėždamas, kad tokie sprendimai tiesiogiai paveiks gyventojų išlaidas ir šalies konkurencingumą.

Diskusijos parlamente

Įstatymo projektas susijęs su Taršos įstatymo pataisomis, kuriomis numatoma perkelti į nacionalinę teisę Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų (ATS ir ATS2) direktyvas. Šios sistemos apimtų pastatų, transporto ir kitus sektorius.

Diskusijų metu opozicijos atstovai griežtai kritikavo projektą.

Mārcis Jencītis (LPV) pavadino jį „ekonomine savižudybe“, teigdamas, kad žaliasis kursas silpnina Europos gebėjimą konfrontuoti su Rusija.

Jānis Vitenbergs (NA) pabrėžė, kad ministerija nesugebėjo paaiškinti, kiek po įstatymo įsigaliojimo brangs kuras:

„Kaip mūsų verslininkai galės konkuruoti su Estija ir Lietuva? Niekas to nemodeliavo, niekas negali atsakyti – todėl balsuoti dabar yra neatsakinga.“

Vyriausybės pozicija: žingsnis link Europos tikslų

Tuo tarpu Jānis Patmalnieks (JV) pabrėžė, kad įstatymas yra būtinas, siekiant atitikti tarptautinius klimato įsipareigojimus:

„Jei neturėsime šios teisinės sistemos, negalėsime pasiekti ES tikslų ir prarasime galimybę gauti finansavimą.“

Jis atmetė teiginį, kad klimato politika mažina saugumo biudžetą:

„Klimato tikslai turi ilgalaikį finansavimą – juos galima įgyvendinti palaipsniui, investuojant žingsnis po žingsnio.“

Klimato ir energetikos ministras Kasparas Melnis (ZZS) pridūrė, kad įstatymas turėtų padėti gyventojams, ypač pažeidžiamiems namų ūkiams bei kaimo regionų transporto sektoriui.