Pagal Kinijos įstatymus, šalies piliečiai net ir be teismo gali būti išsiųsti į darbo stovyklas (kiniškai jos vadinamos „laojiao“ – „perauklėjimas per darbą“) net ketveriems metams, rašo „Business Insider“.
Nors darbo stovyklos šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo įkurtos tam, kad būtų susidorojama su politiniais kaliniais, į jas pastaraisiais metais patekti galima ir už menkus nusižengimus, nesusijusiais su politika.
„Lens magazine“ straipsnyje apie Masanjos moterų darbo stovyklą šiaurės rytų Kinijoje įvardijami ir metodai, kuriais kankinamos kalinės:
- „Didysis pakabinimas“: surakinta antrankiais kalinė pakabinama taip, kad visos galūnės tempiamos į skirtingas puses.
- „Mažas kambarys“: kalinė uždaroma mažoje vienutėje be langų, kurioje jai tenka net ir tuštintis.
- „Tigro suolas“: kalinė sulenktomis ir į viršų pakeltomis kojomis ilgam prirakinama prie metalinio suolo. Jai judant antrankiai vis stipriau veržiasi.
- „Mirties lova“: medinė arba metalinė lenta, prie kurios kalinė prirakinama, jeigu ji mėgina vykdyti bado streiką. Ji išrengiama ir maitinama per prievartą, o tuštinasi per lentoje paliktą skylę.
- „Prievartinis maitinimas“: jeigu niekaip nepavyksta badaujančios kalinės pamaitinti, į jos burną įstatomas skėtiklis, kuris neišimamas ir iki kito maitinimo.
„The South China Morning Post“ rašo, kad stovyklų prižiūrėtojai naudoja ir elektrinius rimbus, kuriais kankina 12-14 valandų per parą dirbančius žmones, ir kuriems nemokama arba mokama labai mažai.
Šių metų pradžioje „The New York Times“ aprašė buvusių stovyklų kalinių skundus, kad maistas jose yra nevalgomas, kambariai – perpildyti, o prižiūrėtojai nuolat smurtauja.
Nėra aišku, kiek žmonių yra darbo stovyklose. 2005 metais BBC pranešė, kad trijuose šimtuose stovyklų kali apie 300 tūkst. žmonių.
Kinijos valdžia teigia, kad stovyklose dabar kali apie 60 tūkst. žmonių, tačiau neskelbia, kodėl jie buvo nubausti.
Praėjusiais metais Kinijoje kilo visuotinis pasipiktinimas, kai be teismo į darbo stovyklą buvo išsiųsta motina. Jai pusantrų metų „perauklėjimo“ buvo skirta dėl to, kad organizavo kampaniją už griežtesnes bausmes septyniems vyrams, kurie pagrobė ir išprievartavo jos septynmetę dukrą. Po visuomenės reakcijos moteris buvo paleista po kelių savaičių.