Statomos mamados daugiabutyje

Nesibaigiantys karai su arabų šalimis ir konfliktas su Iranu jau seniai išmokė vietos gyventojus prisitaikyti prie realijų.

Pagal Civilinės gynybos įstatymą, priimtą dar 1951 m., Izraelyje visi namai, gyvenamosios patalpos ir pramoniniai pastatai turi turėti priedangos sistemas. Taigi dabar Izraelyje yra daugiau nei milijonas požeminių viešųjų slėptuvių (miclat). Be to, kiekviename bute įrengta atskira priedangos sistema.

Kas yra mamadai ir mamakai ir kaip jie padeda išgelbėti gyvybes?

Mamadai ir mamakai: koks skirtumas

Izraelio gyventojams prireikia 5–10 minučių, kad pasiektų viešąją slėptuvę, tačiau raketos pasiekia daug greičiau. Vadinasi, gyventojai turi tik 20 sekundžių, kad surastų priedangą.

Po to, kai Persijos įlankos kare Izraelis buvo apšaudytas „Scud“ raketomis, siekdama apsaugoti civilius, 1993 metais Izraelio valdžia įpareigojo statytojus visuose gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose suprojektuoti įtvirtintas patalpas – mamadas. Į jas galima patekti per kelias sekundes neišeinant iš buto.

Yra 2 priedangų (ofiacialus pavadinimas Merchav Mugan) tipai:

Šioms patalpoms keliami specialūs reikalavimai:

Kai nėra apšaudymo, mamadai virsta įprastu kambariu – darbo kambariu, miegamuoju ar vaikų kambariu. Slėptuvės daugiabučiuose planuojamos ir statomos viena ant kitos. Tai padeda sutaupyti statybos kaštus ir leidžia sustiprinti namo sienas bei fasadą.

Tokios patalpos nėra apsaugotos nuo visko. Pavyzdžiui, jei raketa pataikys tiesiai į namą, gali būti pažeistos ir slėptuvės (taip pat ir ten besislepiantys gyventojai). Tačiau mamadai ir mamakai yra veiksminga priedanga nuo smūginių bangų ir raketų nuolaužų.