©Kremlin.ru, CC BY 4.0
Putinas didina savo šalies pasirengimą dar ilgesniam ir intensyvesniam karui.
„Financial Times“ teigimu, Rusijos mobilizacijos įstatymo pakeitimai gali rodyti pasirengimą ilgesnio ir rimtesnio karo galimybei. Rusijoje Gynybos ministerijos siūlymu buvo nuspręsta:
- pailginti šaukimo amžių iki 30 metų;
- šauktiniams uždrausta išvykti iš Rusijos nuo šaukimo įregistravimo momento;
- padidinti baudas už neatvykimą į karo tarnybą iki 30 tūkstančių rublių (beveik 300 eurų).
Šie pokyčiai gali rodyti norą stiprinti karinę mobilizaciją ir didinti pasirengimą galimiems kariniams veiksmams ateityje.
„Iniciatyva leisti Kremliui siųsti į karą dar šimtus tūkstančių žmonių nušviečia liūdną tiesą: užuot ieškojęs išeities iš savo pragaištingo karo prieš Ukrainą, Vladimiras Putinas ruošiasi dar didesniam karui“, – rašo Carnegie centro Berlyne direktorius Aleksandras Gabujevas
Jo teigimu, tiek Ukrainoje, tiek Vakaruose vyrauja įsitikinimas, kad Putinas susiduria su sunkumais ir atsidūrė aklavietėje. Ukrainos kariuomenė pamažu atgauna okupuotas teritorijas, o sankcijų spaudimas Rusijai ir toliau auga. Tačiau nepaisant sankcijų ir vidinių konfliktų Kremliaus bokštuose, Putino režimas tebėra įsitikinęs, kad gali tęsti karą.
Kremliaus karinis biudžetas vis dar pildomas energijos išteklių pinigais. Pasak ekonomistų, Rusijos centrinis bankas gali rinktis tolesnį rublio devalvavimą. Tai palengvins mokėjimus Rusijos kariams, gynybos pramonės ir specialiųjų tarnybų darbuotojams.
„Kalbant apie patį karą, Kremliui vis dar nerūpi Ukrainos kontrpuolimas. Net jei Kyjivas pasieks didelių laimėjimų, Kremlius gali juos atmesti kaip laikinus. Putinas stato ant to, kad Rusijos žmogiškosios pajėgos, kurias galima mobilizuoti, yra 3-4 kartus didesnės nei Ukrainos. Vienintelė neatidėliotina užduotis – sugebėti panaudoti šį išteklį savo nuožiūra, sutelkti daug daugiau vyrų, juos apginkluoti, apmokyti ir išsiųsti juos kovoti“, – rašo Gabuevas.