©Swadim, CC BY-SA 4.0
„Man tai yra NATO, kokią mes ją žinome, pabaiga“, – perspėja Carlo Masala, Miuncheno Bundesvero universiteto profesorius.
Šią griežtą diagnozę jis pateikė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė apie Grenlandijos užgrobimą. „Vien grėsmė užpulti sąjungininkų teritoriją viską pakeičia“, – aiškino jis.
Vos prieš kelis mėnesius Carlo Masala savo knygoje „Jei Rusija laimės“ (ją galima nusipirkti ir Lietuvos knygynuose) aprašė Šiaurės Atlanto aljanso žlugimo scenarijų.
Savo vizijoje NATO de facto nustotų egzistuoti po ribotos Rusijos intervencijos Estijoje. Praėjus kelioms savaitėms po knygos išleidimo, Masala tvirtai pareiškė, kad tai yra „NATO, tokios, kokią mes ją žinome, pabaiga“.
Tačiau nepalankių pokyčių Aljanse priežastis yra ne Rusijos agresija Baltijos šalyse, o Amerikos pretenzijos į Grenlandiją. „Vien pati išpuolio prieš sąjungininkų teritoriją grėsmė viską pakeičia“, – aiškino jis interviu „Süddeutsche Zeitung Dossier“.
Pasak politologo, šioje situacijoje, net ir Jungtinėms Valstijoms faktiškai nepasitraukus iš NATO, Europos sąjungininkai nebegali pasikliauti užsienio supervalstybės saugumo garantijomis. „Mes išgyvename paskutines NATO, kokią ją žinojome, dienas“, – sakė tarptautinės politikos profesorius Bundesvero universitete Miunchene.
Pasak Masalos, Europa turi susivienyti, kad įgytų realius gynybos pajėgumus. Tačiau jis pabrėžė, kad „nepasitiki“, jog šis scenarijus išsipildys.
Anksčiau Masala, komentuodamas pranešimus apie JAV norą perimti Grenlandiją, pareiškė, kad „Donaldas Trumpas, artėjant Jungtinių Valstijų nepriklausomybės 250-ųjų metinių minėjimui, nori būti pristatytas kaip lyderis, išplėtęs šalies teritoriją“.
„Tai ne apie saugumą. Jei tai būtų apie saugumą, amerikiečiai turėtų visas galimybes jį užtikrinti“, – penktadienį ZDF televizijoje aiškino jis.
