Tai, ką daro Boston Dynamics yra neįtikėtina: kaip šie robotai tapo labiausiai aptarinėjamais pasaulyje ir sulaukia milijonų peržiūrų Youtube, kodėl jų išsigando Google ir nuo ko viskas prasidėjo (Video)

Kompanijos Boston Dynamics įrašai nuolat sulaukia milijonų žiūrovų ir audringai aptarinėjami. Robotai kaskart atlieka naujus, vis sudėtingesnius triukus. Jie akivaizdžiai demonstruoja ne tik technologijos proveržius, tačiau grėsmes, susijusias, su kariniu robotų panaudojimu ir masine bedarbyste.

Naujausiame

šunį primenantis robotas SpotMini ant nugaros sumontuotu nedideliu manipuliatoriumi atidaro duris. Kitas robotas atsargiai įžengia į patalpą, porininkas seka įkandin. Anksčiau

paskelbė

. Kitas kompanijos tikslas – sukurti autonominius robotus, turėsiančius žmogaus ir gyvūnų fizinius gebėjimus.

Eksperimentai ir simuliacijos

MIT profesorius Marcas Raibertas robotus kurti pradėjo praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Tada jo Leg Lab laboratorijoje buvo vienakojai robotai–šokliai, robotai–kengūros ir įvairios jų variacijos. Jie galėjo vaikščiot paprasčiausiu keliu, išlaikyti pusiausvyrą, kopti trumpais laiptais, bėgioti (21 km/h greičiu) ir atlikti paprasčiausius gimnastikos pratimus. Šie prototipai buvo kuriami vien eksperimentams: Raiberto tyrėjų komanda tikrino robotechnikos galimybes.

https://www.youtube.com/watch? v=JMqm7V5dz78

Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Raibertas kartu su nedidele studentų komanda padėjo filmuoti kovinį filmą „

“ su Seanu Connery'iu: filmavimo grupei reikėjo robotų modelių ir ji kreipėsi į

. Tuomet netgi ši užduotis robotams kėlė problemų: dėl purvo blogai veikė jutikliai, aukštoje temperatūroje perkaisdavo kompiuteriai. Tačiau, nepaisant visko, nufilmuoti juos pavyko. „Paskutinę [filmavimo] dieną atlikome klasiškų dalykėlių, kuriuos panaudojo filme. Tai atrodė idealiai – atrodė, lyg robotai bėga. Grįžau namo ir susimąsčiau, koks visgi didelis skirtumas tarp darbo laboratorijoje ir produkto kūrimo, turint ribotą biudžetą, juk reikia pasiekti rezultatą, padėti [produktą] į dėžę, išsiuntinėti jį po visą pasaulį“, –

Raibertas.

Kad galėtų užsiimti produktu, 1992 metais jis įkūrė

. Robotams tada dar buvo ne laikas, ir kompanija pradėjo kurti mokamą darbo su programuojamais 3D modeliais programinę įrangą DI-Guy.

Kitas svarbus momentas kompanijos istorijoje įvyko jau šio amžiaus pradžioje:

pasirašė kontraktą su JAV Jūrų aviacijos kovinio panaudojimo centru ir su gynybiniu sektoriumi užsiimančia kompanija American Systems. Drauge jie

pilotų katapultavimosi simuliatorių. Nju Džersio karinėje jūrų pajėgų aviacijos treniruočių bazėje jokių treniruoklių nebuvo – nuo 1988 metų pilotams vietoje treniruočių buvo rodomi mokomieji video.

treniruokliui panaudojo savo programą PeopleShop – ji

interaktyvius scenarijus treniruotėms su DI-Guy modeliais. Programoje buvo galima pasirinkti veiksmo vietą, išdėlioti veikėjus (civilius ar kariškius) ir skirti jiems užduotis – pavyzdžiui, galima buvo imituoti kareivių įsiskverbimą į pastatą. Iš viso simuliatoriuje buvo 122 skirtingi scenarijai, pagrindiniams naudojamų lėktuvų tipams taikomos įvairios oro sąlygos ir paros metas. „Vienintelis dalykas, kurio nedarome – nelaistome studentų jūros vandeniu, imituodami rūką“, – sakė tada vienas mokymo centro darbuotojas.

Kūrimas truko 18 mėnesių, galutinė treniruoklio versija

2002 metais. Užsakovai už jį sumokėjo $1,3 mln.

Kariniai robotai

Po to

susitelkė į robotechniką. Tuomet Raibertas svajojo kurti robotus su fiziologinėmis kai kurių gyvūnų ypatybėmis – pavyzdžiui, galinčius balansuoti kaip labai stačiais šlaitais mokantys laipioti kalnų ožiai. Ten

robotas su šešiomis standžiomis kaip tarakono kojomis, kad jis ant paviršių galėtų užlipti. Tačiau bandymai taip ir liko tik eksperimento stadijoje, o 2003 metais kompanija pradėjo bendradarbiauti su DARPA – JAV Gynybos ministerijos pažangių tyrimų agentūra.

DARPA kompanijoje užsakė robotus–mulus, kurie galėtų dalyvauti sausumos operacijose ir nešioti sunkius krovinius. Jau 2005 metais

kartu su privačiu robotechnikos gamintoju

, NASA ir programuotojais iš Harvardo

pirmąjį BigDog prototipą –keturkojį robotą, galintį pernešti iki 45 kg krovinį. Robotas turėjo mokėt judėti bet kokiu paviršiumi, todėl judėjimo sistemai buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Judėjimui

69 skirtingi jutikliai, tad mašina pusiausvyrą išlaikydavo ant bet kokio paviršiaus netgi po smūgio.

2009 metais publikuotoje

DARPA vadovas Robert Leheny rašė, kad BigDog, nešinas 36 kilogramų svorio minosvaidžiu, sėkmingai įveikė sunkiai pereinamą dviejų šimtų metrų ilgio treniruočių ruožą. Be to, robotas parodė, kad gali autonomiškai sekti karius – per tris valandas jis nuėjo 13 km.

BigDog buvo nuolat testuojamas ir tobulinamas. 2009 m. kompanija sudarė geresnės jo versijos – LS3 – sukūrimo kontraktą, tam DARPA

$32 mln. LS3 oficialiai pristatytas 2012 m. Jis buvo gerokai stipresnis už savo pirmtaką ir galėjo pernešti 180 kg svorį (tai yra, keturis pilnus įrangos jūrų pėstininkų krepšius) iki 32 km. Jis taip pat

komandas balsu.

Po poros metų kariškiai

jį didžiausiose pasaulyje tarptautinėse karinėse jūrų pratybose – RIMPAC. Robotas aprūpindavo jūrų pėstininkus ir net sugebėjo pristatyti vandenį į zoną, kur negalėjo nusigauti jokia antžeminė transporto priemonė. Mokymų dalyviams robotai patiko, ypač tuo, kad galėjo nepasimesdami sekti įkandin kareivių. „LS3 gali įveikti 70–80% paviršių, kuriais vaikštome mes“, – sakė vienas jūrų pėstininkas.

Tačiau, nepaisant sėkmės, 2015 m. kariškiai atsisakė toliau bandyti LS3. Robotas

ir galėjo lengvai išduoti pozicijas. Be to, iki šiol nebuvo aišku, kaip reikėtų taisyti pakeliui sugedusius robotus. Tačiau ir atsisakę LS3, kariškiai iki šiol

2015 m. kūrinį – nedidelį keturkojį robotą Spot, galintį pakeisti gyvą šunį: jis vaikšto į lauko žvalgybą ir perspėja apie pavojus.

BigDog ir LS3 galėjo nešioti sunkius krovinius, tačiau tik nedideliu greičiu. 2012 m.

parodė laboratorinius roboto Cheetah bandymus, per kuriuos jis sugebėjo pasiekti 46 km/h greitį. Po metų kompanija pristatė jo pagrindu sukurtą WildCat, greičiausią keturkojį robotą pasaulyje (kaip

svetainėje), galintį išvystyti 32 km/h greitį. WildCat kūrimą irgi rėmė DARPA.

Išoriškai robotas panašus ir į BigDog, ir į LS3, tačiau kroviniams nešioti jis neskirtas. Kam konkrečiai šis robotas reikalingas, neaišku – po išleidimo nebuvo jokių tikslinių bandymų. 2011 m. DARPA

, kad

galima naudoti ypatingose situacijose ir gesinant gaisrus.