©Stop kadras
„Jis nebeturi ko prarasti.“ Naujausia analizė privertė krūptelėti Vakarų lyderius.
„Washington Post“ (WP) puslapiuose pasirodžiusi naujausia analizė privertė krūptelėti Vakarų lyderius. Į kampą įvarytas ir neapykantos kurstomas Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas neketina sustoti Ukrainoje. Pasak įtakingo skiltininko, visi ženklai rodo, kad agresoriaus žvilgsnis krypsta į Europą, o pavojaus laikrodis tiksi greičiau, nei tikėtasi – pirmieji smūgiai galimi jau šį pavasarį.
Kol Vakarų analitikai diskutuoja apie „nuovargį nuo karo“, Maskva demonstruoja visiškai kitokią dinamiką. WP apžvalgininko teigimu, V. Putino retorika pasiekė naują įniršio lygį, kuris virsta konkrečiais kariniais veiksmais prie NATO sienų.
Kodėl būtent dabar?
Ekspertai pastebi kelis kritinius veiksnius, kurie skubina Kremliaus planus:
- ekonomikos mobilizacija. Rusijos pramonė pilnu pajėgumu perėjo prie karo bėgių. Tai, kas vakar buvo teorinė grėsmė, šiandien tampa dešimtimis naujų tankų ir raketų, riedančių nuo konvejerių;
- vakarų neryžtingumas. Delsimas tiekiant ginkluotę Ukrainai Kremliuje interpretuojamas kaip silpnumas ir „žalia šviesa“ tolimesnei ekspansijai;
- pavasario faktorius. Atšilę orai ir išdžiūvusi žemė istoriškai visada buvo palankiausias metas didelio masto puolamosioms operacijoms.
„Hibridinis košmaras“ ar tiesioginė invazija?
Nors daugelis tikisi, kad NATO 5-asis straipsnis suveiks kaip skydas, WP kolumnistas įspėja apie „pilkosios zonos“ taktiką. Pasak jo, įsiutintas V. Putinas gali pradėti ne nuo masinio puolimo tankais, o nuo kritinės infrastruktūros paralyžiavimo Europoje, povandeninių kabelių perpjovimo ir kibernetinių atakų, kurios „išjungs“ ištisus miestus.
„Jis nebeturi ko prarasti. V. Putinas mato save istoriniu „žemių surinkėju“, o dabartinė jo būsena – tai pavojingas neapykantos ir mesianizmo kokteilis“, – teigiama publikacijoje.
Ar Europa spės pasirengti?
Lietuvos ir kitų Baltijos šalių saugumo ekspertai jau seniai muša pavojaus varpais, tačiau WP analizė rodo, kad grėsmė tapo egzistencine visam žemynui. Jei pavasarį prasidės numatoma eskalacija, klausimas lieka tik vienas: ar Europos kariuomenės turi pakankamai šaudmenų ir valios atremti „sužeisto žvėries“ šuolį?
Viena aišku – ramybės laikas baigėsi. Artimiausi mėnesiai parodys, ar Vakarų civilizacija sugebės atlaikyti didžiausią iššūkį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
