Karas Ukrainoje

Paprastas kareivis yra vergas, kurio gyvybė nieko verta ir su kuriuo viršininkai gali daryti ką nori.

„Šautuvą gausi mūšyje“ – tai nebėra pokštas ar šūkis, o atšiauri Rusijos armijos realybė.

44 metų Denisas, kurį sučiupo Ukrainos nacionalinės gvardijos „Spartan“ brigados kareiviai, kalbėjo apie Rusijos armijos elgesį su buvusiais Sočio gyventojais. Pasak jo, kariai ne tik varomi į vienpusius puolimus, bet dažnai net neduodami ginklai! Vyrai siunčiami į mišką, nusėtą Rusijos kareivių kūnais, ir prašoma paimti viską, ko jiems reikia, iš savo pirmtakų lavonų. O kai jiems baigiasi atsargos, jiems neduodama nei maisto, nei vandens, o kitiems draudžiama su jais dalintis:

„Elgesys žiaurus... Tris dienas badavau. Prašiau ko nors atsigerti, ko nors pavalgyti... Apkasuose sėdėjo vaikinai, o vadovybė liepė neduoti man nieko gerti ar valgyti.“

Dauguma tokių žmonių kaip Denisas, bandančių kuo toliau pabėgti nuo fronto linijų, yra pasmerkti, jei sugaunami. Rusijos armija veikia pagal kvazikriminalinius įstatymus ir jėgos teisę. Paprastas kareivis yra vergas, kurio gyvybė nieko verta ir su kuriuo viršininkai gali daryti ką nori. Ir net jei jis priešinasi savo „šeimininkų“ valiai, jo gyvybę galima lengvai „nunulinti“.

Vienintelis garantuotas išsigelbėjimas iš šio pragaro yra pasidavimas. Rusai gali drąsiai pasiduoti pasinaudoję projektu „Noriu gyventi“. Ukrainos nelaisvėje vyrų gaudytojai tikrai nepasieks Rusijos Sočio gyventojo.