©University of Manchester
Į atmosferą turinčias planetas ir palydovus besileidžiantys zondai susiduria su karščio problema – judėjimas per atmosferą gali juos įkaitinti iki tūkstančių laipsnių temperatūros ir sudeginti. Siekiant įveikti šią kliūtį, o kartu padėti zondui sulėtėti, naudojami karščio skydai – sistemos, apsaugančios patį zondą nuo karščio.
Jos dažnai yra masyvios ir nepatogios, kelia papildomų rizikų, jų parengimas reikalauja daug papildomo darbo.
Dabar pasiūlyta daug paprastesnė karščio skydo idėja: užuot naudojus masyvias konstrukcijas, jis galėtų būti minkštas, o forma palaikoma skydą išsukant.
Prototipo bandymai parodė, kad sukimasis 6 apsukų per sekundę dažniu yra pakankamas, kad skydas taptų stabilus. Be to, sukimosi sistema užtikrina, kad skydas išsilanksto iš „kelioninės“ į darbinę konfigūraciją, taigi nereikalinga masyvi ir komplikuota išskleidimo sistema.
Dar geriau tai, kad sistemos dydį galima nesunkiai keisti, todėl skydą galima pritaikyti ir dideliems zondams, ir palydovams-kubiukams. Pastarųjų kol kas nebuvo įmanoma panaudoti po keletą kartų, nes grįždami į Žemę jie sudegdavo.
Jei naujoji technologija pasiteisins, ji atvers galimybes ir platesniam kubiukų panaudojimui, ir gerokai masyvesnių paviršinių zondų kelionėms į Marsą, Venerą ar Titaną.
Tyrimo rezultatai publikuojami Acta Astronautica.
