Didysis XIX a. prancūzų kompozitorius Hectoras Berliozas nemokėjo groti pianinu. Garsiosios „Fantastinės simfonijos“ autoriui ši spraga meno aukštumų siekti netrukdė, bet kartą likimas muzikos genijui iškrėtė piktą pokštą.
Vėluodamas į būsimo koncerto Paryžiaus filharmonijoje repeticiją, kurioje turėjo diriguoti savo kūrinius, H. Berliozas per išsiblaškymą pamiršo pasiimti leidimą.
Prie įėjimo durininkas buvo nesukalbamas:„Be tarnybinio leidimo į filharmoniją patekti draudžiama.“
„Bet aš esu pasaulinė garsenybė. Aš – Berliozas. Štai, žiūrėkite, prieš jus kabo mano būsimo koncerto afiša. Kokio čia dar reikia leidimo?“ – pratrūko didysis prancūzų romantikas, pirštu rodydamas į afišą.
Tačiau durininkas nesutriko: „Jeigu jūs jau tokia pasaulinė garsenybė, tai paskambinkite man ką nors fortepijonu.“
Tai buvo smūgis žemiau juostos! Visa laimė, jog pro šalį ėjo filharmonijos darbuotojas, pažįstantis garsųsi kompozitorių - taip bėda tam kartui buvo išpsręsta.
