©Alexas_Fotos, Free Pixabay license
Bet koks alkoholio kiekis, kuris nėra naudojamas medicininiais tikslais, yra toksinas.
Nors paplitęs mitas teigia, kad alus gali apsaugoti nuo inkstų akmenų, kasdienis jo vartojimas organizmą veikia kaip nuolatinis toksinų šaltinis. Štai devyni neigiami pokyčiai, kurie pradeda vykti jūsų kūne:
- Augantis svoris: Aluje gausu angliavandenių, kurie provokuoja staigius insulino šuolius, o tai tiesiogiai skatina papildomų kilogramų augimą.
- Didėjanti tolerancija alkoholiui: Nuolatinis vartojimas pripratina organizmą prie toksinų. Norint pajusti tą patį efektą, ilgainiui prireikia vis didesnio kiekio, taip įsukant užburtą priklausomybės ratą.
- Varginantys nervų skausmai: Alkoholis sparčiai sekina vidinius organizmo resursus, o dėl magnio ir B grupės vitaminų stygiaus gali išsivystyti neuropatija (nervų skausmas).
- Maistinių medžiagų deficitas: Be jau minėto magnio ir B vitaminų, kūnas taip pat netenka kitų gyvybiškai svarbių elementų, tokių kaip cinkas bei folio rūgštis.
- Hipoglikemijos rizika: Kasdienis alkoholio poveikis gali drastiškai ir pavojingai sumažinti gliukozės kiekį kraujyje.
- Hiperglikemijos grėsmė: Dėl gėrime esančių angliavandenių cukraus kiekis kraujyje gali staiga šoktelėti į viršų. Tai itin pavojinga sergantiems diabetu ar turintiems atsparumą insulinui (šviesus alus šiuo atžvilgiu turi dar daugiau cukraus).
- Raumenų masės nykimas: Alaus teikiamos „tuščios“ kalorijos dažnai išbalansuoja mitybą, todėl suvartojama mažiau baltymų ir organizmas pradeda ardyti raumeninį audinį.
- Riebalų sankaupų didėjimas: Kadangi insulinas veikia kaip riebalų kaupimo hormonas, jo šuoliai po kiekvieno bokalio skatina intensyvesnį riebalinio sluoksnio formavimąsi.
- Virškinimo sistemos ir autoimuninės problemos: Alkoholis išbalansuoja žarnyno mikrobiotą, skatina blogųjų bakterijų dauginimąsi ir didina žarnyno pralaidumą. Dėl to toksinai vėl absorbuojami į organizmą, sukeldami lėtinius uždegimus bei autoimunines reakcijas.
