Ig Nobelio premija (dar vadinama Šnobelio premija) yra satyrinė premija, teikiama kasmet nuo 1991 m. Jos tikslas yra „pagerbti pasiekimus, kurie pirmiausia priverčia žmones juoktis, o paskui priverčia susimąstyti“. Šiemet didelio dėmesio susilaukė vienoje iš kategorijų triumfavęs gan neįprastas raganosių transportavimo būdas ir slogą sumažinantys orgazmai.


Žemyn galva

Raganosių transportavimas pakabinant už kojų žemyn galva vis dažniau naudojamas Afrikos gamtosaugos darbuose, siekiant perkelti raganosius iš vienos fragmentuotos buveinės teritorijos į kitą. Tiesa, iki šiol niekas nebuvo ištyręs, kokią įtaką šie veiksmai turi patiems gyvūnams.

Robinas Radcliffas iš Kornelio universiteto ir jo kolegos Namibijoje atliko būtent tokį tyrimą, siekdami išsiaiškinti, ar perkėlimo metu nesutrinka gyvūnų sveikata.

Mokslininkų komanda, bendradarbiaudama su Namibijos aplinkos, miškininkystės ir turizmo ministerija, pakabino 12 juodųjų raganosių už kojų ant krano ir išmatavo jų fizines reakcijas.

Pasirodo, gyvūnai puikiai susitvarkė. Tiesą sakant, buvo įrodymų, kad raganosiai šioje neįprastoje padėtyje jautėsi geriau nei gulėdami krūtine žemyn ar ant šono.

„Manau, kad taip yra todėl, kad, kai raganosis guli ant šono, į apatinę plaučių dalį patenka daug kraujo, o viršutinė plaučių dalis dėl gravitacijos nėra gerai perfuzuojama. Todėl kai raganosis kabo žemyn galva, jis iš esmės tarsi stovi aukštyn kojomis – plaučiai perfuzuojami vienodai“, – BBC teigė mokslininkas.

„Taip pat pastebėjome, kad per ilgai ant šono ar krūtinkaulio gulintiems raganosiams pažeidžiami raumenys, jie suserga miopatija, nes yra labai sunkūs. O jų kojos nėra spaudžiamos, išskyrus diržą aplink kulkšnį.“

Apsauginės barzdos ir sloga

„Kai išgirdau, kad laimėjau, šiek tiek susinervinau“, – sakė Jutos universiteto biologijos profesorius ir Ig Nobelio taikos premijos laureatas Davidas Carrieras. „Galvojau, ar noriu šio apdovanojimo?“ Šiek tiek pasidomėjęs, jis padarė išvadą, kad taip.

Profesorius D.Carrier ir jo kolegos nusprendė patikrinti prieštaringai vertinamą hipotezę, kad vyrai barzdas išsivystė tam, kad apsaugotų savo veidus kumščių kovų metu. Nors Čarlzas Darvinas – žmogus, kuris visiškai pritarė veido plaukuotumui – įtarė, kad barzdos išsivystė „kaip puošmena, skirta žavėti ar jaudinti priešingą lytį“, D.Carrieris rado įrodymų, kad barzdos yra apsauginė priemonė. Jis padarė išvadą, kad plaukuota oda sugeria kur kas daugiau energijos nei lygi oda.

Vokietijos Heilbronno SLK klinikų profesorius Cemas Bulutas ir jo kolegos laimėjo medicinos prizą už tyrimus, kuriuose teigiama, kad seksas su orgazmu yra veiksminga nosies gleivinę sausinanti priemonė. Kilus įtarimams, pagrįstiems „savęs stebėjimu“, Cemas Bulutas į tyrimą įtraukė grupę bendradarbių.

Kaip seksas gali atlaisvinti nosį, nėra iki galo aišku, tačiau D.Bulutas mano, kad tam įtakos turi keli veiksniai. „Manau, kad tai susijaudinimo, fizinių pratimų ir hormoninių pokyčių, atsirandančių orgazmo metu, mišinys“, – „The Guardian“ teigė jis.

Ig Nobelio premijų įteikimo ceremonijoje prizus – trofėjų ir netikra 10 tūkst. dolerių banknotą – laimėtojams įteikė tikri Nobelio premijų laureatai.

Visas 2021 m. Ig Nobelio premijos laureatų sąrašas: