©AashayBaindur, CC BY-SA 3.0
Sueco kanalas yra šiuolaikinės inžinerijos stebuklas, tačiau tai nebuvo pirmasis kanalas Egipte. Tūkstančius metų iki Sueco, šalyje buvo pastatytas to meto inžinerijos stebuklas – Faraonų kanalas.
©annie brocolie, CC BY-SA 2.5
Faraonų kanalas sujungė – skirtingai nuo šiuolaikinės versijos – Raudonąją jūrą su Nilo upe.
Pasak Aristotelio, pirmąjį bandymą iškasti kanalą, jungiantį Raudonąją jūrą ir Nilo upę, padarė legendinis Egipto faraonas Sesostris (kuris galėjo būti XII dinastijos Senusretas III, maždaug 1800 m. pr. Kr. arba arba žymiai vėlesnės XIX dinastijos Ramzis II, apie 1200 m. pr. Kr.).
Aristotelis taip pat pažymi, kad kanalo statyba buvo sustabdyta, kai faraonas atrado „kad jūra buvo aukščiau už žemę“. Faraonas bijojo, kad sujungus Nilo upę su Raudonąja jūra, sūrus jūros vanduo tekėtų į upę ir sugadintų svarbiausią Egipto gėlo vandens šaltinį.
Pasak graikų istorikų Strabo ir Diodoro Siculus, po Sesostrio, VI amžiaus pabaigoje pr. Kr. darbus ties kanalu tęsė faraonas Necho II, tačiau jis nesulaukė kanalo statybos pabaigos.
©Peter.zn1, CC BY-SA 4.0
VI a. pr. Kr. Egiptą užkariavus Persijos imperijai (Achemidų imperijai), kanalo kasimo darbus tęsė Persijos valdovas Darijus Didysis, tačiau, kaip ir Sesostris, jis taip pat sustojo iki Raudonosios jūros, kai jam buvo pranešta, kad Raudonoji jūra yra aukštesniame lygyje ir, jei bus padaryta anga, ji panardins žemę.
Pagaliau, III a. pr. Kr. Egipto valdovas Ptolemėjas II baigė kanalą, jungiantį Nilą su Raudonąja jūra. Pasak Strabo, kanalas buvo beveik 50 metrų pločio ir pakankamai gilus, kad juo galėtų plaukti dideli laivai. Jis prasidėjo Phacusa kaime, kirto Karčiuosiu ežerus, ir baigėsi Arabijos įlankoje netoli Kleopatrio miesto.
Tačiau, pasak Herodoto, kanalą užbaigė Persijos valdovas Darijus ir, kad jis buvo pakankamai platus, kad galėtų prasilenkti dvi triremos (irkliniai laivai) išskleistais irklais.
Darijaus laikais tarp Karčiųjų ežerų ir Raudonosios jūros, galbūt, buvo natūralus vandens kelias, tačiau jis buvo užneštas dumblu. Darijus, pasitelkęs didžiulę vergų armiją, jį išvalė.
Darijus buvo toks patenkintas rezultatais ir savimi, kad paliko kelis užrašus ant rožinio granito, kuriame puikuojasi šiuo pasiekimu. Vienas iš šių užrašų, atrastų XIX amžiaus viduryje, buvo toks:
„Aš esu persas; išvykęs iš Persijos, aš užkariavau Egiptą. Aš liepiau iškasti šį kanalą nuo upės, vadinamos Nilu, iki jūros, kuri prasideda Persijoje. Todėl, kai šis kanalas buvo iškastas, kaip buvau įsakęs, laivai iš Egipto per šį kanalą plaukė į Persiją, kaip ir ketinau.“
©https://en.wikipedia.org/wiki/File:%D0%9E%D1%82%D0%BA%D1%80%D1%8B%D1%82%D0%B8%D0%B5_%D0%A1%D1%83%D1%8D%D1%86%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE_%D0%BA%D0%B0%D0%BD%D0%B0%D0%BB%D0%B0,_1869.jpg
XIX amžiaus pabaigoje kita stela, vadinama „Pithomo akmeniu“, įrodo, kad Ptolemėjas prie Raudonosios jūros Heroopolito įlankos pastatė plaukiojantį šliuzą, kuris leido praplaukti laivams, bet neleido sūriam Raudonosios jūros vandeniui susimaišyti su gėlu vandeniu kanale.
Tęsinys kitame puslapyje:
©NCERT
