Skausmas praėjo. Kaip Suomija susitvarkė su rusiškomis antisankcijomis (31)

Suomija nuo produktų embargo nukentėjo labiausiai. Bet galiausiai jaučiasi geriau, nei prieš tai.

Kartais tinkamoje koordinačių sistemoje nubrėžtos linijos būna iškalbingesnės už ilgiausią straipsnį.

Sankcijų karai tarp Rusijos ir ES tęsiasi jau beveik ketverius metus. Ir visą šį laiką Maskva tvirtino apie „Vakarų partnerių“ destruktyvią poziciją, Europos solidarumo vardan aukojančią savo eksportuotojų pelnus. Atsakomųjų sankcijų efektyvumu visada buvo

Vladimiras Putinas, neseniai pratęsęs produktų embargo galiojimą 2019 metais: „Suomija patiria nuostolius. Mūsų skaičiavimai rodo, tai – šiek tiek daugiau nei 1% BVP“, –

prezidentas 2016 metų pavasarį. Tuo

ir Dūmos tarptautinių reikalų komitetas: „Antirusiškos sankcijos <…> didesnę žalą daro pačiai ES, nei Rusijai“.

Bet ar taip iš tiesų yra? Tiksliau, – ar taip iš tiesų tebėra?

Panagrinėkime Suomiją – valstybę, kuri, jei neskaičiuosime Baltijos šalių, nuo sankcijų nukentėjo labiausiai. Triuškinamas smūgis kaimyno agroeksportui buvo vienas iš mėgiamiausių Rusijos valdžios pateikiamų pavyzdžių, įrodančių naudojamų kontrpriemonių veiksmingumą. Per pirmus metus suomių ūkininkų – jų šalyje daugiau nei 51 tūkstantis – nuostoliai siekė 400 milijonų eurų. ES teko skubiai skirti finansinę paramą ūkiams, per daugelį metų pripratusiems RF rinką laikyti dar sovietinius laikus menančia istorine duotybe (1953 metais Suomijos

sudarė 47,7% viso Vakarų Europos eksporto į SSRS). Suomijos kompanija – o iš esmės, ūkininkų kooperatyvas – Valio, daug pieno produktų tiekęs Rusijai, staiga atsidūrė prie krizės slenksčio.

Tačiau sugriovimų masto nereikėtų pervertinti.

Iš tiesų maisto produktai nesudaro nė

nuo viso Suomijos eksporto, o Rusija šioje mažoje dalyje buvo nors ir svarbi, tačiau lemiamos įtakos neturėjo. Nors pieno pramonės gaminiai užėmė daugiau nei

į Rusiją eksportuojamų suomių maisto produktų, rinkos lyderis Valio į RF tiekdavo kiek daugiau nei trečdalį (37%) savo eksporto į užsienį. Pardavimų rytų kaimynui dalis sudarė vos 13% korporacijos pardavimų. Dėl Rusijos embargo didelės ir prieinamos rinkos neteko Suomijos mėsos eksportuotojai. Tačiau ir čia pasekmių dramatizuoti neverta. Pavyzdžiui, kiaulienos sektoriuje tai sudarė

bendros gamybos. Nepaisant Rusijos rinkos reikšmės Suomijos paukštienos eksportui (2013 metais 29%), visos gamybos mastu jis nesudarė ir

. Negana to, 2014 metų įvykiai ne tik nesumažino produkcijos gamybos – atvirkšiai, ji

.

Nors per pirmuosius 3 antisankcijų metus – per kuriuos tarp šalių oficialių prekybos kontaktų faktiškai

– eksportas į Rusiją sumažėjo 72%, suomių agrokompanijos sugebėjo stebėtinai sparčiai atsigauti. „Tai, ką praradome iš eksporto į Rusiją, per tris metus sugebėjome atgauti kitose rinkose“, – pavasarį Suomijos valstybinei televizijos ir radijo kompanijai Yleisradio Oy

programos Food From Finland vadovas Esas Wrangas.

Maskvoje tada jo niekas kaip reikiant neišgirdo. Todėl jis nusprendė tai

– šįsyk agentūrai RIA „Novosti“.

Suomija ne tik viršijo iki sankcijų buvusį maisto produktų eksporto lygį, taip pagerindama istorinį rekordą, bet ir per artimiausius tris metus ketina jį padvigubinti. Iš kur toks optimizmas? Nacionalinė vyriausybė išties energingai

savo gamintojų rinką. Ypač aktyviai reiškėsi Suomijos Žemės ir miškų ūkio ministerija bei Maisto produktų saugumo agentūra, kurios tarėsi dėl produktų tiekimo – konkrečiai, į

ir

. Be to, Suomija

su Švedija, siekdamos kartu pasaulio rinkoje reklamuoti nacionalinius maisto produktus. Šaliai tuo tarpu pavyko padidinti eksportą ES kaimynėms – į Daniją ir Lenkiją. Vien suomiško sviesto į Prancūziją parduodama už 65 milijonus eurų (per pastaruosius penkerius metus šis skaičius išaugo dešimteriopai). Japonija ir Honkongas dabar

suomiškus kiaušinius ir kiaušinių produktus, ir tikėtina, kad jų pavyzdžiu paseks Pietų Korėja, su kuria dabar vyksta derybos. Suomija

kiaulieną Kinijoje ir netgi

. Smarkiai išaugo Amerikos rinkos

, kur šalis jau 2016 metais eksportavo produkciją – konkrečiai, žuvį – už 45 milijonus dolerių.

Suomijai su milžiniška Rusija prekiauti naudinga (tai akivaizdu ir niekas to

). Tačiau ir be Rusijos suomiai nepražus, juk šios mažos, tačiau konkurencingos šalies dispozicijoje – visas pasaulis.

E. Karasiuk
Republic apžvalgininkas
republic.ru