Rusija grasina.

Rusijos federalinių kanalų eteryje, propagandinės laidos vedėja Olga Skabejeva, rengiantis 2026 m. gegužės 9 d. paradui, pademonstravo potencialius taikinius Kyjive. Buvo teigiama, kad šiems objektams bus suduotas masinis raketų smūgis, jei Maskva patirtų atakų šventės metu. Ekspertai tai vertina kaip akivaizdų psichologinio spaudimo bandymą.

Propagandistų vaizdo įraše įvardyti šie pagrindiniai taikiniai:

• Vyriausybinis kvartalas: Ukrainos Aukščiausiosios Rados pastatai, Ministrų kabinetas ir Prezidento biuras;
• Teisėsaugos institucijos: Saugumo tarnybos (SBU) būstinė ir kiti vadinamieji „sprendimų priėmimo centrai“;
• Diplomatiniai objektai: Į rizikos zoną sąmoningai įtrauktos miesto centre esančios užsienio šalių ambasados, įskaitant Armėnijos, Latvijos, Japonijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos atstovybes.

Šantažas ar reali grėsmė?

Dauguma nepriklausomų analitikų ir karinių ekspertų sutinka, kad šie teiginiai yra klasikinis blefas ir šantažas. Smūgiai NATO šalių ambasadoms reikštų beprecedentę konflikto eskalaciją, kuriai Rusija nėra pasiruošusi.

Žurnalistas Maiklas Veisas (Michael Weiss) pažymi, kad šie grasinimai yra „beviltiškas bandymas“ priversti Vakarų šalis daryti spaudimą Kyjivui, siekiant išvengti Rusijos pažeminimo parado dieną. Tuo pat metu jis pabrėžia, kad Rusija ir taip reguliariai atakuoja Kyjivą, nepaisydama diplomatų saugumo ar tarptautinės teisės.

Ekspertai pastebi, kad smūgiai administraciniams pastatams Kyjivo centre niekaip nepakeistų situacijos fronte ir neturėtų įtakos karo baigčiai. Tai pasitarnautų tik vidinės propagandos ir bauginimo tikslams. „Šventų datų“ naudojimas žiniasklaidoje skirtas baimės eskalavimui, siekiant užmaskuoti pačios Rusijos nesugebėjimą visiškai apsaugoti savo dangaus nuo dronų atakų.