©ustm66, Free Pixabay license
Rezultatai pribloškė.
Naujame tyrime mokslininkai atskleidė, kad šie primatai kuria ritmus, stebėtinai panašius į žmonių muziką.
Jau seniai žinoma, kad šimpanzės muša rankomis ar kojomis į medžių šaknis, skleisdamos stiprius garsus. Tokie garsai gali keliauti kilometrais, nes šaknys veikia kaip natūralūs rezonatoriai.
Bet ar tai tik signalai? O gal – prigimtinė muzika?
Mokslininkų komanda iš Vienos universiteto, vadovaujama Vestos Eleuteri, išanalizavo 371 garso epizodą iš 11 šimpanzių grupių – tiek rytinių, tiek vakarinių porūšių.
Rezultatai pribloškė:
- Vakarų šimpanzės kuria ritmingą, pastovų mušimo modelį, tarsi metronomas.
- Rytų šimpanzės renkasi sudėtingus šablonus, derindamos ilgus ir trumpus garsus – kaip džiaze ar tradicinėje afrikiečių muzikoje.
Be to, vakarų šimpanzės pradeda būgnuoti anksčiau nei pradeda šaukti, o jų tempas greitesnis.
Tai leidžia manyti, kad ritmas – svarbus jų bendravimo būdas.
Panašumai su žmonių muzika kelia netikėtus klausimus. Ar ritmas – bendra mūsų evoliucinė savybė?
Mokslininkų nuomone, muzikinis pojūtis galėjo būti paveldėtas iš bendro žmogaus ir šimpanzės protėvio, gyvenusio prieš 7–10 mln. metų.
Tokia hipotezė keičia požiūrį į muziką – ji tampa biologiniu reiškiniu, o ne tik kultūriniu.
Ritmas galėjo būti pirmoji muzika. Ir šimpanzės ją vis dar groja.
