Mūsų portalo skaitytojams pateikiame dar vieną rubriką – savaitės mokslo ir technologijų pasaulio pagrindinių įvykių apžvalgą. Idėja tokiai rubrikai kilo todėl, jog kasdien peržiūrėti visus informacinius portalus praktiškai neįmanoma, o dalis informacijos juose būna originali. Tad šie kassavaitiniai straipsniai bus bandymas padėti neatsilikti nuo visų pagrindinių įvykių sūkurio. Ar tai taps tradicine mūsų rubrika – priklausys nuo jūsų atsiliepimų ir realaus skaitomumo. Skaitydami šią apžvalgą, nesitikėkite išsamių komentarų – ties kiekvienu įvykiu bus nurodytas platesnės informacijos šaltinis ir nuoroda į jį. Tad galėsite lengvai patys atsirinkti kokios temos ir straipsniai verti didesnio jūsų dėmesio.
Deja, mes negalime pateikti absoliučiai visų naujienų iš mokslo ir technologijų pasaulio, tačiau bent didumą galime pateikti jūsų dėmesiui. Didžioji naujienų dalis bus pateikta lietuviškuose puslapiuose, tačiau kai kuri įdomesnė informacija yra angliškuose šaltiniuose. Apie informacijos kalbą nesunkiai nuspėsite iš šaltinio pavadinimo - jis visuomet pateikiamas šalia komentaro, išskyrus tuos atvejus, kai šaltinis yra mūsų pačių portalas. Taip pat labai lauksime tokios apžvalgos komentarų - mums apskritai labai įdomi jūsų nuomonė ar tai nors kiek yra vertinga ir įdomu. Jei bus pakankamai didelis susidomėjimas, stengsimės, kad šios apžvalgos taptų tradicinėmis. Jeigu ne - imsimės kitų veiklų. O dabar - malonios pažintinės kelionės po praeitos savaitės mokslo ir technologijų pasaulio įvykius.
Įvykiai ir renginiai Lietuvoje ir pasaulyje
Astronomija ir kosmonautika
Pirmą kartą taip stipriai sukritikuota Tarptautinė kosminė stotis ir NASA planuojamos kosmoso misijos su žmonėmis. Apie tai, jog tokie kosmoso tyrimai neatneša jokios praktinės naudos mokslui prakalbo Nobelio premijos laureatas Steven Weinberg. Plačiau apie tai skaitykite mūsų portale.
Kiek yra tiesos šiuose Steveno Weinbergo žodžiuose galima nesunkiai atspėti patiems perskaičius apie problemas, kurias teks išspręsti kosmoso agentūroms, planuojančioms į Marsą nusiųsti žmogų. Apie tai galite skaityti mūsų portale publikuotame straipsnyje „Žmogus Marse“.
Ir iš tikro, kam taip vargti su žmonių skraidinimu į kosmosą, jei dabartinės technologijos praktiškai idealiai atlieka tokius tyrimus? Štai NASA kosminis aparatas Marso paviršiuje aptiko, kaip manoma, septynis urvus. Šis atradimas paskatino ieškoti kitų ertmių, kuriose galėtų slėptis Raudonosios planetos gyvybė, penktadienį pranešė JAV kosmoso agentūra. Apie tai skaitykite LRyto svetainėje.
Neatsilieka ir marsaeigiai. Išgyvenę didžiulę smėlio audrą Marse NASA marsaeigiai „Spirit“ ir „Opportunity“ po dviejų mėnesių vėl atnaujino tyrimus. „Opportunity“ pradėjo rizikingą nusileidimą į seną Marso smūginį Viktorijos kraterį – apie tai rašo MokslasPlius.
NASA ateities planuose didesnės mėnulio bazės ir sportiški mėnuleigiai. Apie tai rašo portalas space.
Taip pat NASA nusprendė atnaujinti misiją juodųjų skylių ieškojimams – plačiau skaitykite NASA puslapyje.
Nežiūrint Wainbergo kritikos, NASA kol kas neatsisako planų į kosmosą skraidinti žmones. Tuo tikslu NASA ėmė kurti naują raketas misijoms Orion ir Constellation, siekiant į TKS ( Tarptautinę kosminę stotį ) nuskraidinti naują kosmonautų kartą. Nors pagrindinis tikslas TKS, tačiau esant geriems rezultatams skrydis galėtų būti ir tolimesnis. Apie tai rašo sciam.com portalas.
NASA susivienija su Google siekiant sukurti tiksliausius mėnulio žemėlapius. Dauguma NASA turimų nuotraukų jau dabar įkeltos į Google mėnulio žemėlapius – apie tai praneša oficialus NASA puslapis.
Į kosmoso technikos tobulinimą be NASA įsijungia ir kitų valstybių mokslininkai – štai rusai pranešė sukūrę naujo tipo rekordiškai mažus palydovus, kuriuos galima valdyti iš nešiojamo kompiuterio per mobilųjį telefoną.
Rusijos koncerno „Roskosmos“ vadovas A. Perminovas pareiškė, kad iki 2020 m. Rusijos Tolimuosiuose Rytuose bus pastatytas naujo tipo kosminiams laivams skirtas kosmodromas, praneš Balsas.lt. A. Perminovas pabrėžė, kad naujasis kosmodromas nepakeis Baikonūro, kuriuo „Roskomos“ naudojasi pagal sutartį su Kazachstano vyriausybe, tačiau, jo manymu, Rusijai būtina turėti pakankamo pajėgumo nuosavą civilinės paskirties kosmodromą - rašo portalas balsas.lt.
Kosmosas domina ne tik mūsų didžiąją kaimynę Rusiją, bet ir mažylę Estiją. Talino meras Edgaras Savisaaras, miesto rotušėje surengęs priėmimą Europos kosminės agentūros (ESA) seminaro dalyviams, išreiškė viltį, kad Estija anksčiau ar vėliau paleis į kosmosą savo pirmąjį kosmonautą, rašo Balsas.lt.
Kol kosmonautikos specialistai suka galvas dėl kosminiu skrydžių, astronomai toliau „gliaudo“ Visatos mįsles. Šįkart pajudėta iš mirties taško aiškinantis Neptūnos paslaptis. Kodėl tolimiausios Saulės sistemos planetos stratosferoje tiek daug metano? Į šį klausimą astronomai jau seniai ieškojo atsakymo ir tik dėka paskutinių Neptūnos stebėjimų su ESO VLT (Very Large Telescope) mokslininkai priartėjo prie šios kosminės mįslės įminimo.
Toliau astronomų ir astrofizikų vaizduotę audrina tamsiosios medžiagos paslaptis. Išsakyta teorija, jog tamsiosios medžiagos paslapties įminimui reiktų surasti seniausias Visatos žvaigždes, susiformavusias po Didžiojo sprogimo.
Nuo šiol supaprastėjo galaktikų medžioklė - atrastos galaktikos esančios už 7 milijonų šviesmečių. Apie tai rašoma ESO puslapyje.
NASA puslapyje pranešama, jog gauta detali keisto šešiakampio esančio Saturno šiauriniame poliuje nuotrauka.
Nors daugeliui žmonių kosmosas ir Visata tėra kažkas labai jau neapčiuopiamo, visgi kartais pas mus užklysta atsitiktiniai kosminiai keliauninkai, primindami, jog esame tos pačios Visatos dalis. Praeitą savaitę per visas pasaulio naujienų agentūras nusivilnijo žinia apie paslaptingą meteoritą, nukritusį Peru kalnuose ir susargdinusį daugiau nei 500 žmonių. Kokios iškeltos hipotezės ir galimos įvykių priežastys aprašytos mūsų portale.
Apie pirmuosius tyrimų rezultatus praneša Delfis: ištyrę dirvos bei vandens mėginius iš greta Karankaso kaimelio atsiradusio kraterio, specialistai iš Peru geofizikos instituto padarė išvadą, kad krateris susidarė būtent nuo metalinio meteorito smūgio į žemę.
Gamta
Jeigu esate didelis kačių mylėtojas, jums neabejotinai bus įdomus straipsnis apie kačių evoliuciją, kurį mūsų portalui leido publikuoti žurnalas „Scientific American. Lietuviškas leidimas“. Tiesa, šį antradienį prekyboje pasirodys jo pirmasis numeris .
Mokslininkams pavyko užfiksuoti ilgiausią paukščio skrydį - laplandiniai griciukai visą kelionę iš Aliaskos į Naująją Zelandiją įveikė be jokio sustojimo.
O čia jau ne tiek mokslinis, kiek smagus pažintine prasme filmukas apie voverių atkaklumą maisto paieškose.
Šlapia vasara atsiliepė ir perintiems paukščiams. Beveik visų iš 360 rūšių paukščių, mintančių Lietuvoje, populiacijos šiemet nesuprantamai sumažėjo. Bet vienas paukštis - didysis baltasis garnys - ne nykimu, o stebėtinai gausiu ir staigiu veisimosi šuoliu šiemet nustebino visus pamario žmones. Apie tai skaitykite LRytas puslapyje.
Apie paukščius rašo ir Bernardinai - kartais beribė žmonių meilė gamtai gali jai ne padėti, o skatinti pražūtį. Tą galima pasakyti apie vandens paukščių šėrimą rudeninės paukščių migracijos metu.
Kol vieni mokslininkai tyrinėja laisvėje gyvenančius gyvūnus, kiti suka galvą kaip „patobulinti“ laboratorijose tyrimams naudojamus gyvūnėlius. Štai Japonijoje išvesta tokia varliu rūšis, kuri yra beveik skaidri ir vidaus organų tyrimams nereiks daryti skrodimų.
Toliau nerimsta kalbos dėl klimato kaitos. Kol vieni kalba – kiti nestokoja pačių įvairiausių, kartais net kontraversiškų pasiūlymų kaip stabilizuoti šią situaciją. Štai mokslininkai iš Indijos, Vokietijos, Italijos ir Čilės, siekdami išvengti globalaus klimato atšilimo, planuoja "skandinti" anglies oksidų perteklių Škotijos jūroje, esančioje netoli Antarktidos pusiasalio. Bėda ta, jog rezultatai gali būti tiek teigiami, tiek ir absoliučiai neigiami...Įvertinkite šią idėją patys.
Klimato kaita jaučiama ne tik kalbose, bet ir praktikoje. Europos kosminės agentūros duomenis, gautais iš palydovinių nuotraukų, Arktyje spėriai tirpstantis ledynas atvėrė Šiaurės-vakarų jūrinį kelią, sujungiantį Atlanto ir Ramųjį vandenyną. Po šios žinios sujudo visas pasaulis – ekologai pašiurpo, laivybos bendrovės ėmė sudarinėti naujus maršrutus, Panamos valstybė pradėjo skaičiuoti nuostoliu, o Arkties regiono politikai dar aršiau ims grumtis dėl dominavimo teisės šioje teritorijoje.
Šią savaitę pasigirdo dar vienas nuogąstavimas, jog klimato atšilimas ims pats save „spartinti“ – visa esmė amžinojo įšalo žemėje esantis mamutų mėšlas. Kai ištirps ledas, kaustantis mamutų ir kitų gyvosios gamtos organizmų paliktą organinę medžiagą, ir šią pasieks šviežias oras, tūkstančius metų snaudę mikrobai atgis ir visu pajėgumu imsis savo veiklos. Tarp jų atliekamo skaidymo produktų yra anglies dioksidas ir metano dujos, kurių poveikis klimatui netgi dar didesnis. JAV statistikos departamento duomenimis, žmonija per metus išskiria 7 mlrd. tonų anglies dioksido. Tačiau amžinojo įšalo plotuose glūdi 500 mlrd. tonų anglies, kuri greitai gali virsti šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis – apie tai rašo LRytas.
Nors klimatas ir keičiasi, tačiau metų laikai vis dar tradiciškai keičia vienas kitą ir kviečia neatsilikti nuo gamtos ritmo. Po ilgų lietų giria siunčia gerą žinią: gausiai pasipylė rudmėsės, kazlėkai, rudakepuriai baravykai, lepšės, ūmėdės, pūkuotės ir kiti grybai. "O Dzūkijos miškuose dar galima rasti voveraičių, baravykų, raukšlėtųjų gudukų ir kitų vasaros grybų", - primena Botanikos instituto mikologė Danutė Stankevičienė Delfije publikuotame straipsnyje.
Atgyja kalbos apie GMO. D. Britanijos vyriausybė parėmė neseniai šalyje prasidėjusią genetiškai modifikuotų grūdinių kultūrų propagavimo kampaniją, praneša Balsas.lt. Ūkininkai ir pramonininkai įsitikinę, kad gyventojai neneigs fakto, jog tokios technologijos yra būtinos derlingumui didinti bei kultūroms, kurias galima naudoti degalų gamybai, taip mažinant globalinio atšilimo poveikį, auginti.
Medicina
Kuo gali baigtis idėja dirbtiniu būdu auginti žmogaus pakaitinius organus? Nors D. Britanijos reguliavimo institucijos iš esmės susitarė leisti kurti žmogaus ir gyvūno embrionų hibridus ir naudoti juos tyrimų tikslais, nežinomųjų nė kiek nesumažėjo – apie tai skaitykite bioteisės ekspertės doc. Agnė Širinskienė komentare.
Medicinoje metamas iššūkis niekaip neišgydomam vėžiui – kompanija "Epeius Biotechnologies" sukūrė naujo tipo technologiją piktybiniams augliams gydyti, kurioje pritaikyti ir nanotechnologijų, ir genetinės medicinos principai
Siūlomas ir kitas kovos su vėžiu būdas - pasitelkus iš donorų paimtas „supergalingas“ auglį naikinančias ląsteles. Mokslininkai teigia, kad per artimiausius dvejus metus bus galima pagydyti onkologinius ligonius naudojant vadinamųjų imunocitų, kurie būtų paimti iš kitų žmonių, injekcijas. Wake Forest universiteto Medicinos mokyklos profesoriaus Zheng Cui atlikti laboratoriniai eksperimentai patvirtino, kad vienų žmonių imunocitai – už imuninę organizmo reakciją atsakingos ląstelės – gali būti beveik 50 kartų stipresnės kovojant su vėžiu, nei kitų – apie tai rašo Balsas.lt.
Mokslininkai atskleidžia DNR enzimų (dėl tikslaus termino negarantuojame) sąveika – mokslininkams pavyko pirma kartą ją nufilmuoti. Apie tai plačiau – bbsrc portale.
Mėgstantys medų galės toliau juo smaližiauti be jokios sąžinės graužimo – mokslininkai nustatė, jog medus ne tik gerina atmintį, bet ir mažina nerimo lygį .
Į pagalbą dietologams ir visiems, norintiems kontroliuoti savo racioną įsijungia mokslininkai - kuriama programinė įranga, kuri vien pagal patiekalo nuotrauką galės jums pasakyti verta ar ne šį maistą valgyti.
Toliau aiškinamos įvairių žmonių savybių priežastys. Naują tyrimą atlikę mokslininkai tvirtina, kad maratono bėgimas gali būti užkoduotas kai kurių žmonių genuose. Tyrimu įrodyta, kad kai kuriose žmonių populiacijose paplitusi genetinė mutacija, padidinanti raumenų ištvermingumą, rašo Delfi.
Fizika ir energetika
Toliau populiarėja atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas. Ispanija pristatė naują milžinišką Saulės jėgainę, užimančią 36 ha ploto ir galinčią pasiekti 25 MW galingumą.
Nors Saulės jėgainės ir labai viliojančios efektyvumo prasme, visgi užima didžiulį plotą – tarkim pastaroji Ispanijos jėgainė net 36 ha. Kai šią problemą spręsti pasiūlė JAV išradėjas – tereikia visus kelius padengti Saulės elementais.
Visgi toks pasiūlymas yra ganėtinai utopinis. Ar nėra kitų išeičių? Skaičiavimai rodo, kad 92 kvadratinių mylių veidrodžių išdėstytų pagal Fresnelio konfigūraciją užtektų visos Amerikos elektros poreikiams – apie tai rašo ecogeek.com portalas.
Kiek kitaip šią problemą sprendžia Jungtiniai Arabų Emiratai. Jie bandys saulės energiją gauti iš plaukiojančios saulės salos – plačiau apie tai ecogeek portale.
Valstybės ieškos ir kitų būdų atsinaujinančiai energijai gauti. Vienas iš jų – jūros bangų energija. Didžiosios Britanijos vyriausybė patvirtino planus statyti pirmąją pasaulyje didelio masto bangų energijos elektrinę prie Kornvalio (pietvakarinė Anglija) krantų. Nepriklausomi ekonominiai tyrimai rodo, jog "Wave Hub" gali sukurti 1800 darbo vietų ir per 25 metus Didžiajai Britanijai sutaupys 560 milijonų svarų (daugiau nei 2,7 milijardo litų).
Tokijo (Japonija) technologijų instituto tyrinėtojai sukūrė naujo tipo efektyvų Saulės energija maitinamą lazerį. Tikimasi jį pritaikyti įgyvendinant kitą sumanymą - magnio variklį. - pagaminti galingą lazerį, kuris galėtų sudeginti jūros vandenyje esantį magnį. Kas iš to? Skaitykite šiame straipsnyje.
Toliau karts nuo karto mūsų portale atsiranda įdomesni ir originalesni eksperimentų aprašymai – paprastai jie būna nesudėtingi ir lengvai įvykdomi. Nors saugumo pamiršti nedera, tačiau pabandyti sugniuždyti skardine šaltu vandeniu – galite.
Jeigu sumąstysite stovyklauti, galite išbandyti užkurti laužą be degtukų. Tam „tereikia“ 9 voltų baterijos ir plieno vatos (audinio su smulkiomis plieno dalelėmis). Kaip tai atrodo, žiūrėkite šiame video.
Elektronika ir robototechnika
Vos ne taisyklė – kas savaitę po naują robotą. Nors Intel nepagamino roboto, tačiau pristatė naują projektą, kurio tikslas - aktyvines "rankas", leidžiančios įvertinti objektų savybes per nuotolį. Pirmieji eksperimentai jau atlikti - robotas su tokiomis "rankomis" nesiliesdamas prie plastikinių vandens butelių sugebėjo nustatyti, kuris iš jų yra tuščias.
Specialistus domina ne tik rankos, bet ir pagrindinis žmogiškumo aspektas išvaizdoje – roboto veidas. WD-2 - jau trečiasis to paties kolektyvo pagamintas veidą keičiančio roboto prototipas. Iš viso robotas turi 56 laisvės laipsnius, t.y. gali keisti 56 veido taškų padėtį. Šis produktas gali būti vienas pirmųjų žingsnių sukuriant realistinius robotus-humanoidus, nes suformavus veidą ir suprojektavus veido tekstūras ant kaukės, gaunami įspūdingi rezultatai - žiūrėkite video.
Karts nuo karto inžinieriai sukonstruoja tokius robotus, kurie savaime primena kažkada matytų fantastinių filmų scenas. Šįkart, išvydus robotą STriDER (Self-excited Tripedal Dynamic Experimental Robot) nejučia prisiminimuose iškyla fantastinio filmo "Pasaulio karas" matyti kadrai apie milžiniškas ateivių trikojas mašinas.
Mokslininkai iš "SRI International" ir Cincinačio universiteto planuoja pirmieji sukurti robotą, galintį atlikti operacijas nesvarumo sąlygomis. Planuojama bandomąjį skrydį 10km aukštyje atlikti dar šį mėnesį skriejant NASA lėktuvu C-9. Vienas iš planuojamų testų - pjūvio padarymas ir jo užsiuvimas, kurio metu "varžysis" chirurgas žmogus ir chirurginis robotas M7.
Požiūris ir nuomonės
Apie Steveno Weinbergo išsakytą kritinį požiūrį dėl JAV vykdomų ir planuojamų kosminių programų mes jau rašėme.
Taip pat reiktų paminėti ir Lietuvos mokslininko, Vilniaus universiteto, Gamtos mokslų fakulteto, Biochemijos ir biofizikos katedros docento, daktaro Dobilas Kirvelis išsakytas diskusines mintis dėl gyvybės kaip technologijos sampratos. Apie jas galite paskaityti ir savo nuomone pareikšti taip pat mūsų portale.
Neverta pamiršti ir bioteisės ekspertės doc. Agnė Širinskienės komentaro dėl D. Britanijos leidimų kurti žmogaus ir gyvūno embrionų hibridus.
Švietimas
Lietuvoje pagrindinės švietimo temos dažniausiai susijusios apie švietimo reformas. Ne išimtis ir šis straipsnis, pasakojantis kokios egzaminų reformos planuojamos Lietuvos mokyklose 2008-2012 metais.
Transporto pasaulis
Toliau tobulėja papildomos saugumo sistemos automobiliuose. Siekiant sumažinti avarijų kiekį dėl vairuotojų užsnūdimo, kuriama efektyvi automatinio budrumo sistema, neleisianti vairuotojui užmigti.
Šiuolaikinių automobilių gamintojai neišvengiamai įtakojami populiarių idėjų pereina prie ekologiškesnių gaminių. Štai Frankfurto automobilių parodoje pristatoma „Ford ECOnetic modelių gama su tausojančiomis aplinką technologijomis, įgalinančiomis pasiekti itin žemą CO2 emisijos lygį.
Pagrindinis „Fiat“ stendas šių metų Frankfurto automobilių parodoje irgi atitinka svarbiausią parodos tematiką - yra „žaliasis“. Jo pasididžiavimas – naujasis, kol kas konceptinis „Fiat Panda Aria“, kurio anglies dvideginio (CO2) emisija rekordiškai maža – tik 69 g/km.
Tokie „ekologiški“ tikslai pamažu pereina ir į politiką. Siekdami sustabdyti mūsų planetos žalojimą, Didžiosios Britanijos liberalai demokratai paskelbė savo planus visiškai atsisakyti benzinu ir dyzeliniu kuru varomų automobilių iki 2040 metų.
Pranešamas, jog po mėnesio planuojama baigti Palangos oro uosto lėktuvų tako rekonstrukciją – po šių darbų uostas visiškai atitiks Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) ir Lietuvos Respublikos civilinių aerodromų projektavimo, statybos ir naudojimo specialiuosius reikalavimus.
Technologijų rinka ir IT
Technologijų rinka tokia gyvybinga ir judri, jog jai reiktų skirti atskirą apžvalgą. Tačiau kol kas pabandykime apžvelgti svarbiausias praeitos savaitės įvykius.
„Samsung Electronics“ spartina vaizdo konferencijų ir vaizdo skambučių diegimą – kompanija pristato du 22 colių monitorius su VoIP (Voice over IP) funkcijomis.
Tačiau tai dar ne visos kompanijos naujienos. „Samsung Electronics“ naujovių asortimente nuo šiol – ir ploniausias pasaulyje lazerinis spausdintuvas.
Elektronikos lyderė „Casio“ pristatė vieno iš greičiausių pasaulyje skaitmeninių fotoaparatų prototipą, kuriuo fotografavimo greitis – net 60 kadrų per sekundę.
Mūsų portale naujos apžvalgos. Šįkart praktiškai „pačiupinėti“ fotoaparatai Casio EX-S880 ir Praktica Luxmedia 7303.
Viena didžiausių Lietuvoje fototechnikos tiekėjų bendrovė „Fotolita“ tapo oficialia „Tamron“ objektyvų platintoja.
IT rinkoje naujienų taip pat nestinga. "Memory Infinite" - beveik neribotos talpos USB atmintinės koncepcija. Idėja - mažesnės talpos atminties įrenginius jungti nuosekliai vienas su kitu.
"Intel“ kartu su kitais rinkos lyderiais kurs naują USB jungtį, kurios duomenų perdavimo greitis sieks 5 gigabitus per sekundę ir bus 10 kartų didesnis už spartą šiandien naudojamoje USB jungtyje.
Technologijų bendrovė AMD savo gaminamų procesorių pasiūlą išplės nauju, 3 branduolių (angl. triple-core – aut. past.) įrenginiu. Prekyboje jis turėtų pasirodyti 2008-ųjų pradžioje. Tuo pačiu metu AMD taip pat pristatys ypač galingą, 4 branduolių (angl. quad-core –aut. past.) technologijos, procesorių. AMD teigimu, 3 branduolių kompiuterių procesoriai patenkins visus vidutinių vartotojų poreikius, tuo tarpu, žymiai galingesnių ir brangesnių „quad-core“ procesorių galimybes pilnai išnaudos nebent IT specialistai, rašo Alfa.
Technologijų bendrovė „Microsoft“ pralaimėjo 3 metus trukusią tesimo bylą ir pripažinta kalta dėl grubių sąžiningos konkurencijos įstatymų pažeidimų. Europos Komisija įmonei skyrė 345 mln. svarų sterlingų baudą (apie 1,725 mlrd. litų – aut. past.). Analitikų nuomone, toks nuosprendis paskatins tolesnę kovą su IT rinkos monopolijomis, o vartotojai įgaus didesnę pasirinkimo laisvę. Ieškinys „Microsoft“ iškeltas 2004-aisiais metais, rašo Alfa.lt.
Virtualūs imitatoriai jau seniai naudojami karyboje: jais apmokomi naikintuvų pilotai, tankų ekipažai ir t.t. Nuo šiol kompiuterinius žaidimus primenančiomis programomis bus ruošiami ir kalnakasiai. Peru vykusioje tarptautinėje sunkiosios pramonės konferencijoje pristatyti pirmieji virtualūs kalnakasybos technikos imitatoriai. Sunkiąją techniką valdančių darbininkų apmokymams skirtuose įrenginiuose naudojamos modifikuotos skrydžio imitatorių platformos, rašo Alfa.lt.
Pasaulinio IT inovacijų taikymo lyderio „Intel“ vadovai žada, kad naujoji plačiajuosčio belaidžio interneto era, paremta „Wimax“ ryšiu, nuolat tobulėjačia populiariąja nešiojamųjų kompiuterių „Centrino Duo“ technologija ir nauju spektru prie interneto prisijungti skirtų mobiliųjų įrenginių prasidės jau ateinančiais metais. Šie planai pristatyti San Franciske vykstančio „Intel“ plėtotojų forumo metu, rašo elektronika.lt.
Klaviatūra nuo šiol galės atpažinti ranka rašytą tekstą – tokią technologiją sumąstė vaikinai iš bendrovės „Crave“. Jie tiesiog sumontavo raštą fiksuojančią zoną klaviatūroje. Nieko tikslesnio apie ją kol kas nežinoma, tačiau aišku, kad specialiu plastikiniu pagaliuku (stylus) reiks rašyti, na o toliau viskuo rūpinsis pridedama programinė įranga. Plačiau apie tai skaitykite elektronika.lt.
Praėjusį pirmadienį didžiausi pasaulyje mobiliojo ryšio operatoriai ir telefonus gaminančios kompanijos, tokios kaip Nokia, Samsung, Motorola, Sony Ericsson ir LG paskelbė apie susitarimą naudoti vienodą bendrosios paskirties "micro-USB" standarto jungtį.
Didžiosios Britanijos IT rinkos analitikai kritikuoja bendrovės „Apple“ telefonų „iPhone“ pardavimo strategiją Europoje. Ekspertų teigimu, vien „iPhone“ įvaizdžio sužavėti Senojo žemyno vartotojams nepakaks. Telefonai turi būti patobulinti, rašo Alfa.
Apie Lietuvos telekomunikacijų įmonių pinigų darymo principus rašo Delfi. Smulkus sutarčių šriftas, žmonėms nesuprantami paaiškinimai kitoje sutarties pusėje kelia daug klaustukų mobiliojo ryšio paslaugų vartotojams. Kai kurių įmonių klientai apsigauna, kai pasirašo telefonų abonentų sutartis.
Rinkoje pastaruoju metu nuolat pasirodo ir gana originalių, tik neaišku ar praktiškų idėjų. Dizaineris Džonas Moriartis sugalvojo "Cocoon" koncepciją - tai kabančio kokono pavidalo palapinė vienam žmogui, kuriame nelaimės ištiktas gamtos mylėtojas apsaugomas nuo vėjo, šalčio ir drėgmės.
Izraelio dizaineris Ofir Tal sukūrė naujos transporto priemonės koncepciją. Tiesa, idėja nėra labai originali - tai įprasto, varikliu varomo "Segway" ir tradicinės riedlentės junginys. Naujoji transporto priemonė, pagal autoriaus sumanymą, turėtų būti vadinama iSlide.
Statybos
Šalia visų kitų keistenybių Kinijoje dabar jau galima išvysti ir namą-fortepijoną, su šalia atremtu stikliniu smuiku. Nors šis pastatas ir žadina vaizduotę, visgi be keistos formos visais kitais atžvilgiais jis tradicinis.
Karinės technologijos
Šioje srityje kaip visada informacija pateikiama tik paviršutiniškai – kariniai dalykai nemėgsta viešumo. Visgi kai kurios naujienos patenka ir į žiniasklaidą. Pranešama, jog Pentagonas gamina du naujus žvalgybinius aparatus, pavadintus Rapid Eye ir Vulture.
Jungtinių Valstijų vyriausybė kuria itin sudėtingomis technologijomis paremtus prietaisus, kurie padės sekti žmones, praneša Delfi. Šie prietaisai leis atpažinti žmogų vien iš eisenos, pastatuose aptikti mirusius arba priešiškai nusiteikusius žmones, o netolimoje ateityje – galbūt ir skaityti mintis.
Įvykiai ir renginiai Lietuvoje ir pasaulyje
Rugsėjo 17 d. Lietuvos ambasadoje Londone Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Zigmas Lydeka įteikė VDU garbės daktaro regalijas vienam žymiausių šio laikmečio sociologų, Leeds (Jungtinė Karalystė) ir Varšuvos (Lenkija) universitetų profesoriui emeritus Zygmuntui Baumanui. Apie tai rašo LRytas.
Ilgai laukus, pagaliau baigiame sulaukti - pirmasis žurnalo "Scientific American" numeris jau sumaketuotas ir atiduotas į spaustuvę. Kitą savaitę galėsite pasidžiaugti šiuo spalvotu ir tikrai įdomiu žurnalu. Kokias temas jame surasite, galite peržiūrėti mūsų portalo skiltelėje "Scientific American" . O čia - redakcijos žodis visiems būsimiems skaitytojams.
Rugsėjo 28 d. Europoje vyks jau trečioji „Tyrėjų naktis“. VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) Molėtų astronomijos observatorijoje taip pat vyks „Tyrėjų naktis – 2007“. Nuo 20 iki 24 val. astronomai ir fizikai bendraus su lankytojais, parodys savo turimus prietaisus ir paaiškins, kaip jie veikia, papasakos kaip prieš 50 metų prasidėjo kosmoso tyrimai ir kas naujo astronomijoje ir kosmonautikoje šiandien. Jei oras bus geras, į dangų žvelgs visi observatorijos teleskopai, o norintieji pasigrožėti rudens dangumi galės tai padaryti ir pro astronomijos mėgėjų atsivežtus teleskopus.
Kaip rodo „Eurobarometro“ atlikta apklausa, medicinos ir sveikatos tyrimai domina 47 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, mokslu ir technologijomis domisi 43 proc. respondentų. Pagal šiuos rezultatus Lietuvos gyventojus medicinos ir sveikatos apsaugos naujovės domina mažiausiai tarp visų Europos Sąjungos gyventojų, o pagal domėjimąsi mokslu ir technologijomis jie yra priešpaskutiniai – apie tai rašo LRytas
JAV Jeilio universitetas sutiko Peru valdžiai grąžinti istorinius radinius, kuriuos prieš šimtmetį iš Andų kalnuose atrasto Machu Picchu miesto parsivežė universiteto archeologas Hiram Bingham , praneša Balsas.lt. Machu Picchu miestą 15 amžiaus viduryje, inkų klestėjimo laikais, įkūrė imperatorius Pachacutecas. Akmens miestas pastatytas 2 438 metrų aukštyje. Manoma, jog iškart po inkų imperijos užkariavimo 15 amžiuje jį buvo aptikę ispanų konkistadorai. Tačiau po to ši vieta buvo niekam nežinoma net keturis amžius. 1911 metais Machu Piccu vėl atrado archeologas H. Bingham.
Naujos žinios apie Černobylio elektrinę - ją ketinama uždengti plieno sluoksniu.Apie tai praneša BBC.
Šiam kartui tiek. Jei ką labai įdomaus praleidom - parašykite komentaruose.
Už pagalbą sudarant šią apžvalgą portalo administracija dėkoja Retry.