Hormūzo sąsiauris

Tai nebe strateginė gynyba, o „rusiška ruletė“ vandenyno gelmėse

Teheranas švaistėsi grasinimais uždaryti strategiškai svarbiausią pasaulio vandens kelią, tačiau dabar paaiškėjo gėdinga tiesa: jis patys nebežino, kur paslėpė savo mirtinus užtaisus. „The New York Times“ šaltiniai skelbia apie technologinį Irano impotentiškumą prieš paties sukurtą chaosą.

Chaotiška baimės technologija

Hormūzo sąsiauris – arterija, kuria teka pasaulio energetinis kraujas – tapo neprognozuojama zona. Nors Iranas formaliai bando demonstruoti kontrolę ir net ima „mokesčius“ iš drąsiausių tanklaivių kapitonų, realybė yra kur kas šiurpnesnė. JAV pareigūnai atskleidė, kad Irano kariuomenė jūrines minas sėjo haotiškai, be jokios tikslios fiksacijos ar skaitmeninių žemėlapių.

Tai nebe strateginė gynyba, o „rusiška ruletė“ vandenyno gelmėse

Kodėl „protingos“ minos tapo nevaldomomis?

Pagrindinė problema, su kuria susiduria Teheranas – technologinis atotrūkis ir gamtos jėgos. Jūrinės minos nėra statiški objektai. Dėl stiprių povandeninių srovių Hormūzo sąsiauryje, šie sprogstamieji užtaisai nuolat migruoja.

„Išminavimas yra viena sudėtingiausių karinių operacijų, reikalaujanti aukščiausio lygio sonarų, povandeninių dronų ir preciziškos inžinerijos. Iranas šiuo metu tiesiog neturi technologinių pajėgumų aptikti tai, ką pats išmėtė į vandenį,“ – teigia ekspertai.

Technologinis akligatvis: kas laukia toliau?

Situaciją dar labiau kaitina tai, kad dalis minų galėjo tapti „nematomomis“ net ir moderniausioms sekimo sistemoms dėl dumblo ir korozijos. Rezultatas? Iranas faktiškai prarado kontrolę savo kieme.

Panašu, kad bandydamas šantažuoti pasaulį, Iranas netyčia užrakino duris, prie kurių pats nebeturi rakto. Ar išvysime didžiausią XXI amžiaus jūrinę katastrofą, ar Vakarų išminavimo robotai turės gelbėti situaciją?