©General Staff of the Armed Forces of Ukraine, Atvira licencija
Vidutinė naujai iškepto kario „gyvavimo trukmė“ fronte matuojama dienomis.
Rusijos Federacija griebiasi paskutinio šiaudo: regionas po regiono skelbia apie kosmines išmokas už pasirašytą kontraktą su kariuomene. Tačiau už blizgančių skaičių slepiasi šiurpi realybė – savanorių srautas senka sparčiau, nei auga sumos. Odesos srities karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas atskleidė, kas iš tiesų vyksta agresoriaus užkulisiuose.
Milijonai už bilietą į vieną pusę
Jei dar prieš metus Rusijos provincijos gyventojui žadami keli šimtai tūkstančių rublių atrodė kaip gyvenimo galimybė, šiandien kai kuriuose regionuose vienkartinės išmokos jau siekia 2 ar net 3 milijonus rublių (22 000-33 000 eurų). Atrodytų, Kremlius rado „aukso gyslą“ skurdui numalšinti, tačiau sistema pradėjo strigti.
Pasak S. Bratčuko, drastiškas išmokų didinimas yra ne galios, o gilios krizės požymis. Rusijos mobilizacijos mašina susidūrė su siena, kurios nebeperšoka net krūvos grynųjų.
Trys priežastys, kodėl „mėsos šturmai“ nebevilioja
Bratčukas įvardija kelis esminius faktorius, kurie net ir labiausiai prasiskolinusį rusą priverčia susimąstyti:
- informacinė praraja pratrūko. Nepaisant totalios propagandos, žinios apie milžiniškus nuostolius ir „mėsos šturmus“ pasiekia net atokiausius kaimus. Grįžtantys karstai ir tūkstančiai neįgaliųjų tapo geriausia antireklama.
- „Vienkartinio kareivio“ sindromas. Potencialūs kontraktininkai supranta, kad žadami milijonai dažnai lieka tik popieriuje arba jų paprasčiausiai nespėjama išleisti – vidutinė naujai iškepto kario „gyvavimo trukmė“ fronte matuojama dienomis.
- regionų iždų tuštėjimas. Centrinė valdžia spaudžia regionų gubernatorius rinkti žmones, tačiau vietiniai biudžetai nebegali pakelti tokios finansinės naštos. Tai kelia vidinę įtampą tarp federalinės valdžios ir provincijos.
Technologinis pranašumas prieš masę
S. Bratčukas pabrėžia, kad Rusija bando kiekybe kompensuoti kokybės trūkumą, tačiau ukrainiečių naudojamos technologijos – nuo dronų kamikadzių iki preciziškos artilerijos – pavertė rusų pėstininkus tiesioginiais taikiniais.
„Pinigai nebegali nupirkti drąsos ten, kur laukia neišvengiama mirtis. Rusijos visuomenė pasiekė tašką, kai savisaugos instinktas pradeda nugalėti godumą“, – teigia ekspertas.
Ar tai reiškia, kad Rusijai teks skelbti naują, priverstinę mobilizaciją, kuri gali supurtyti patį Kremliaus režimą? Stebint senkančias „savanorių“ eiles, šis scenarijus tampa vis labiau tikėtinas.
