Ar lengva suskaičiuoti, kiek Visatoje yra žvaigždžių? Sunku, bet įmanoma. Naujos kartos kosminės observatorijos stebi gimstančias ir mirštančias žvaigždes, galaktikų susidūrimus, o mokslininkai modeliuoja galaktikų evoliucijos mechanizmus, analizuoja Didžiojo sprogimo liekanas ir mėgina įžvelgti prieš tai egzistavusių Visatų pėdsakus.

Rašytojo-fantasto Arthuro C.Clarke‘o vizija išsipildė, nors ir ne visai taip, kaip jis įsivaizdavo. Žmonės keliauja po visatą. Tiesa, žvilgsniu: beveik pasiekė jos gimimo momentą, stebi gimstančias ir mirštančias žvaigždes, galaktikų susidūrimus, analizuoja Didžiojo Sprogimo liekanas ir mėgina įžvelgti galbūt prieš tai egzistavusių visatų pėdsakus, modeliuoja žvaigždžių ir planetų atmosferas, randa metano ežerų Titane ir vandens garų debesis tolimose galaktikose.

Gana neseniai mokslininkai manė, kad žvaigždės baigė formuotis prieš kelis milijardus metų. Tačiau 1996 m.kosminiu teleskopu Hubble pavyko užfiksuoti pačias tolimiausias galaktikas bei įvertinti jų skaičių. XXI a. pradžioje kosminės observatorijos pagaliau sugebėjo prasiskverbti pro dulkių debesis, dengiančius daugelį galaktikų. Paaiškėjo, kad žvaigždės ir dabar įvairiose visatos vietose gimsta itin sparčiai.

Tad kiek gi visatoje yra žvaigždžių? Kaip jos formuojasi? Kiek tai užtrunka? Ar gali būti žvaigždžių, už mūsų Saulę didesnių daugiau kaip 100 kartų? Galų gale, su kokiais moderniaisiais kosminiais projektais siejamos nūdienos astronomų lūkesčiai ir viltys? Jūsų dėmesiui – naujausi komoso projektai kurioje dalyvauja ESA ir NASA – atskleistos ir dar neįmintos tolimojo kosmoso paslaptys.