Keturi aspektai meta iššūkį „greitos taikos“ scenarijui.

Aš stebiu visus šiuos svarstymus apie derybas, įšaldymą, rinkimus Ukrainoje ir užsienyje, rašo „Facebook“ Jurijus Bogdanovas. Ir manau, kad visa tai yra labai įdomu, bet kaip žmogui, turinčiam tam tikrą vadovavimo patirtį ne tokiems dideliems projektams kaip taikos derybos ir karo įšaldymas žemyno mastu, man rūpi vienas klausimas: ar visi autoriai supranta mastą ir užduoties sudėtingumą?

Na, tai yra, visi šie karo pabaigos žiemą ir pavasarį prognozuotojai žino šias smulkmenas:

• Demarkacinės linijos tarp šalių nustatymas gali užtrukti mažiausiai šešis mėnesius, nes ją teks nubrėžti per šimtus kaimų, želdinių, upių ir ežerų. Nes tai tikrai ne Minsko susitarimas, kur šalys buvo Ukraina prieš DLR (teroristinė organizacija – red.) – LLR, kurios yra Rusijos įgaliotinės, bet vis tiek ne visavertės valstybės. Tai reiškia, kad su abi pusės į tai atsižvelgė. Čia taip nebus. Vienintelis greitas „ribojimo“ scenarijus yra palei administracines ribas. Čia to nesimato.

• Pirmo punkto proceso kontrolė ir karo baigimo eigos kontrolė turi būti kažkieno patvirtinta. Korėjos kare tai buvo jungtinė šalių komisija. Tai yra, ši komisija turi būti suformuota, į ją turi būti įtraukti - sąlyginai - tarpininkai, kuriais pasitiki abi pusės (pavyzdžiui, JAE, Kataras, Saudo Arabija) ir abiejų pusių (Kinija, Indija - JAV, ES) sąjungininkų ir partnerių atstovai.

Šie sprendimai turi būti priimami JT arba pagrindinių veikėjų lygmeniu. Tai užims dar daug mėnesių.

• Apsikeitimui skirtų sąrašų sudarymas ir patikslinimas gali užtrukti, kas žino, kiek laiko. Nes reikės suskaičiuoti, atleiskite, žuvusiųjų sąrašus, dingusius ir visus, kurie tuo metu bus Rusijoje ir Ukrainoje.

Įdomu, kiek mūsų kalinių Rusija galėjo paslėpti, kaip KLDR ir Kinija slėpė Pietų Korėjos ir Amerikos kalinius. Tikrai nenorėtume dešimtmečius praleisti ten ieškodami savo žmonių.

• Diplomatinių procesų inercija. Nuvažiavo, pasikalbėjo, perdavė trečiam, šalys galvojo, svarstė, nusprendė, grįžo su savo pozicija, vėl pagalvojo. Visi dirbo su visuomenės nuomone. Grįžo, vėl persiderėjo, o paskui fronte kažkas pasikeitė – oi, vėl derėkimės.

Aš paėmiau tik 4 aspektus. 

Kadangi nuo karo veiksmų intensyvumo sumažinimo iki paliaubų fiksavimo (o pavieniai kariniai susirėmimai tęsėsi) Korėjos kare praėjo metai. Tačiau kol kas nėra jokių intensyvumo Ukrainoje sumažėjimo požymių.

Donaldas Trumpas ir bet kas kitas neturi jokios burtų lazdelės, galinčios paspartinti visus šiuos procesus. Net jei deramasi dėl nepalankaus rezultato vienai iš šalių arba abiems.

Dabar nėra realių karo pabaigos scenarijų, pagal kurį kas nors išeis patenkintas.

Ir taip, aš nuoširdžiai džiaugiuosi, kad man nereikia ir nereikės priimti tokių sunkių sprendimų kaip mūsų vadovybei. Patinka kam nors tai ar ne, mes galime trokšti ar bijoti įvairių dalykų, tačiau V. Zelenskis vis tiek prisiima atsakomybę.

Todėl, kaip nors sugrąžinkime visuomenę į realybę, kurioje karas tęsis daug daug mėnesių. Ir jokios derybos, net jei jos vyksta, nebus greitos. O jei dirba diplomatai, tegul dirba. Bet kokiu atveju jie visada turi daug darbo.