©Stop kadras
Sistemos išdėstytos dviem žiedais (didžiojo ir mažojo spindulio), kad būtų sukurta nepramušama „kupolo“ imitacija.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino baimė dėl galimų oro atakų pasiekė dar neregėtą lygį. Naujausi palydoviniai duomenys atskleidė, kad kovo mėnesį aplink jo prabangią rezidenciją Valdajuje (Novgorodo sritis) buvo vykdomos masinės statybos, pavertusios šią vietovę bene labiausiai saugomu objektu planetoje.
Kaip praneša „Radio Svoboda“, remdamasi naujausiomis palydovinėmis nuotraukomis, vien per šį kovą aplink rezidenciją buvo skubiai pastatyti septyni nauji bokštai, skirti priešlėktuvinės gynybos kompleksams „Pancir-S1“.
Operacija „Kovo 17-oji“: statybos prasidėjo sinchroniškai
Analizė rodo, kad visų septynių naujų taškų įrengimas prasidėjo tą pačią dieną – kovo 17-ąją. Tai rodo itin aukštą parengtį ir skubą, kurios priežastys verčia spėlioti: ar Kremlius gavo specifinių žvalgybos duomenų apie kylančias grėsmes, ar tai tiesiog progresuojanti lyderio izoliacija?
Dalis naujųjų bokštų jau yra pilnai sukomplektuoti su kovine technika ir paruošti darbui.
27 „skydai“ vienam žmogui
Po šio išplėtimo bendras priešlėktuvinės gynybos sistemų skaičius aplink Valdajaus rezidenciją pasiekė sunkiai suvokiamą skaičių – 27 vienetus. Strategiškai tai primena Maskvos gynybos schemą: sistemos išdėstytos dviem žiedais (didžiojo ir mažojo spindulio), kad būtų sukurta nepramušama „kupolo“ imitacija.
Kodėl tai svarbu technologiniu požiūriu?
- „Pancir-S1“ galimybės: šie kompleksai skirti naikinti objektus iki 20 km atstumu ir 15 km aukštyje.
- Bokštų architektūra: priešlėktuvinės gynybos kėlimas į specialius bokštus leidžia padidinti matomumo horizontą ir efektyviau kovoti su žemai skriejančiais dronais-kamikadzėmis, kurie tapo pagrindiniu Rusijos galvos skausmu.
- Resursų švaistymas: kol fronto linijoje jaučiamas modernios technikos stygius, milžiniški resursai sutelkiami vieno asmens ramybei užtikrinti giliai užnugaryje.
Ekspertai pastebi, kad tokia koncentracija aplink vieną poilsio zoną yra beprecedentė šiuolaikinėje karybos istorijoje. Panašu, kad Valdajus tapo nebe poilsio vieta, o tikra tvirtove, kurioje technologinis „šarvas“ bando paslėpti augantį nesaugumo jausmą.
