Raketa pasiekė tikslą.

Rusijos armija paskelbė apie neva sėkmingą sunkiosios tarpžemyninės branduolinės raketos „Sarmat“ (Vakarų vadinamos „Satan II“) bandomąjį paleidimą. Strateginių raketinių pajėgų vadas Sergejus Karakajevas vaizdo ryšiu asmeniškai raportavo Vladimirui Putinui, kad raketa pasiekė tikslą.

Nors Kremlius iškart pažadėjo iki metų pabaigos pervesti šį ginklą į „kovinį budėjimą“, nepriklausomi karo technologijų ekspertai įspėja: už skambių frazių apie „35 tūkstančių kilometrų skrydžio nuotolį“ slepiasi sistemingos gamybos problemos ir virtinė ankstesnių katastrofiškų nesėkmių.

Kamčatkos blokada išdavė Rusijos planus

Pasiruošimas šiam bandymui nebuvo netikėtas. Dar gegužės pradžioje Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie uždaromas zonas aplink „Kura“ poligoną Kamčatkoje. Kaip pastebėjo JT nusiginklavimo tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Pavelas Podvigas, Ust Kamčatsko rajone kelias dienas buvo griežtai uždrausta judėti bet kokiam transportui ir civiliams. Tai buvo aiškus signalas Vakarų žvalgybai, kad Kremlius rengia masinį strateginių pajėgų demonstracinį šou.

Technologiniai pažadai: kosminis nuotolis ir „suborbitinės“ trajektorijos

Susitikimo metu V. Putinas pažėrė naujų pažadų ir techninių detalių, kurios fizikos specialistams kelia nemažai klausimų:

• 35 000 km nuotolis. Kremliaus teigimu, raketa gali skristi ne tik įprasta balistine, bet ir suborbitine trajektorija, leidžiančia atakuoti tikslus per Pietų polių, apeinant JAV priešraketinės gynybos radarus.
• Keturgubas galingumas. Teigiama, kad „Sarmat“ nešamas naudingasis užtaisas galia keturis kartus lenkia bet kokį vakarietišką analogą.
• „Orešnik“, „Poseidon“ ir „Burevestnik“. V. Putinas taip pat priminė apie galimybę aprūpinti vidutinio nuotolio raketą „Orešnik“ branduolinėmis galvutėmis bei pareiškė, kad branduolinio povandeninio drono „Poseidon“ bei sparnuotosios raketos „Burevestnik“ kūrimas jau „baigiamojoje stadijoje“.

Kodėl Vakarų ekspertai ragina netikėti Kremliaus teiginiais?

„Sarmat“ projektas kuriamas nuo 2011 metų ir jau tapo chroniškų vėlavimų simboliu. Nors Rusija bando jį pateikti kaip galutinę pergalę, techninė realybė rodo ką kita.

1. Siloso sprogimų šešėlis: Dar neseniai, per bandymus Plesecko kosmodrome, viena iš „Sarmat“ raketų sprogo tiesiog paleidimo šachtoje, palikdama milžinišką kraterį ir sunaikindama brangią bandymų infrastruktūrą.
2. Sustabdytos gynybos programos. Nors propagandoje teigiama, kad „Sarmat“ šachtos bus saugomos aktyvios gynybos sistemos „Mozyr“ (kuri naikina atskriejančias raketas metalinių šratų debesimis), šios technologijos kūrimas buvo įšaldytas dar praėjusiame amžiuje.
3. Kasmetiniai pažadai. Pažadus apie „kovinį budėjimą iki metų pabaigos“ V. Putinas kartoja reguliariai nuo pat 2018 metų. Daugelis karo analitikų tai vertina ne kaip realų ginkluotės pasirengimą, o kaip geopolitinį šantažą, skirtą atgrasyti Vakarus nuo aktyvesnės paramos Ukrainai.

Suirus paskutinėms branduolinės ginkluotės kontrolės sutartims (tokioms kaip „New START“), pasaulis įžengia į nekontroliuojamų technologinių demonstracijų erą. Tačiau kol Kremlius demonstruoja animacijas ir raportuoja apie „sėkmingus pataikymus“ tuščiuose poligonuose, realus Rusijos strateginių pajėgų patikimumas lieka po dideliu klausimo ženklu.