©National Police of Ukraine, CC BY 4.0
Harvardo profesoriaus Grahamo Allisono teigimu, „taikos“ susitarimai ir dar viena pauzė karo pabaigos neatneštų, nes Putinas neatsisakys savo ambicijų visiškai užvaldyti Ukrainą.
Jei Ukrainos pajėgoms nepavyks pasinaudoti netikėta proga, kurią suteikė neramumai Rusijoje, tolimesni susirėmimai gali vykti pagal visai kitą scenarijų, „The Washington Post“ skiltyje rašo Grahamas Allisonas, Harvardo universiteto profesorius.
Allisonas suskaičiuoja kelis karo Ukrainoje etapus:
- Pirmajame Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą ir užėmė 1500 kvadratinių kilometrų.
- Antrajame Ukrainos pajėgos įvykdė kontrpuolimą ir nustūmė rusus Chersone, Charkive.
- Trečiajame etape įsivyravo pusiausvyra be didesnių Rusijos ar Ukrainos laimėjimų.
- Ketvirtasis prasideda dabar ir Ukrainos pajėgos per aktyvių veiksmų savaitę atkovojo mažiau nei 80 kvadratinių kilometrų.
Šiandien apie 17% teritorijos, kuri anksčiau priklausė Ukrainai, tebėra valdoma Rusijos. Jei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pažangos tempai nebus didesni, tai Ukrainai prireiks 16 metų, kad išlaisvintų okupuotą teritoriją.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas teigia, kad amerikiečiai apginklavo ir apmokė Ukrainos kariuomenę šiai kampanijai, tikėdamiesi „didžiulės sėkmės“. Bet lieka neatsakyti keli klausimai: kodėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas nėra veiksmingesnis ir kodėl iki kontrpuolimo taip ilgai delsta?
Prigožino maištas gali sumažinti rusų motyvaciją, bet jei per vasarą Ukrainos pajėgos neįvykdys reikšmingo proveržio, Vakarų šalys gali būti labiau linkusios pradėti taikų dialogą su Rusija. Rusijai gali būti pasiūlytos nuolaidos.
Jei bus pasiektas taikos susitarimas ar paliaubos, abi pusės tame ieškos „pergalės“. Pasak eksperto, „taikos“ susitarimas ir dar viena pauzė ilgalaikiame kariniame konflikte nereiškia karo pabaigos, nes Putinas neatsisakys savo ambicijų visiškai užgrobti Ukrainą, o ukrainiečiai neatsisakys savo noro susigrąžinti savo teritoriją.