Prieš penkis metus atrodė, kad jau tuoj tuoj atrasime gyvybę už mūsų sistemos ribų. 2012-ųjų pradžioje mokslininkai Kepler teleskopu rado
daugiau nei 800planetų už Saulės sistemos ribų – nuo pirmosios egzoplanetos atradimo 1995-aisiais nepraėjus nė dešimtmečiui. Tokiais tempais ieškant, juk bent vienoje turėtų būti tinkamos gyvybei sąlygos, argi ne?
©NASA Ames/JPL-Caltech
Ateiviai po penkių metų
Nuo tada mokslininkai atrado tūkstančius egzoplanetų. 2014 m., Kepleris aptiko
pirmąją, potencialiai gyvenamą, kiek galima spręsti iš dydžio ir atstumo iki savo žvaigždės. 2017 metais mokslininkai pranešė apie
keliasplanetas(ir vieną
planetų sistemą), kur atrodytų, gyvybei sąlygos palankios. Bet kol kas, apie tikrus nežemiškus ateivius jokių žinių. Gal tai ne taip jau ir blogai. Tikrai nėra žinoma, ar susitikimas su nežemiška gyvybe žmonijai
išeitų į naudą.
©Reuters/Brendan McDermid
Gigantiški teleskopai 2012 metais
Europos Pietinei observatorijai priklausančio Labai didelio teleskopo ( Very Large Telescope – VLT), pavadinimas nelabai išradingas, bet nors tikslus. Iš tiesų VLT yra keturi atskiri teleskopai, kurie 1012 metais
buvo sujungtiį didžiulį 130 metrų virtualų veidrodį. Atspindžio technikos veidrodžio dydį padidina; kiekvieno atskiro teleskopo veidrodžio skersmuo ~8,2m. Tuomet tai buvo didžiausias optinis teleskopas pasaulyje, kuriuo mokslininkai galėjo gauti atvaizdus objektų, kurie nebūtinai apskriti – galaktikų ir naujai užgimusių žvaigždžių.
Gigantiški teleskopai po penkių metų
2017 metais ESO
pradėjo statytidar didesnį optinį teleskopą Čilėje. Jo veidrodis bus 39 metrų skersmens ir atitinkamai pavadintas Itin didelis teleskopas (Extremely Large Telescope – ELT). Mauna Kea, Havajuose, statomas Trisdešimties metrų teleskopas (Thirty Meter Telescope), kurios skersmuo, nesunku atspėti, 30 metrų, o Čilėje dar statomas Milžiniškas Magelano teleskopas (Giant Magellan Telescope) kurio skersmuo – 24,5 m.
Smegenų ir kompiuterio sąsaja 2012
2012 m, Brown universiteto tyrėjai
paskelbė, kad du paralyžiuoti pacientai, vien savo protu valdydami robotinę ranką, pateikti sau kavos puodelį. Tai buvo pirmas kartas, kai pacientas smegenų ir kompiuterio sąsaja judino protezą trimatėje erdvėje.
Šios pirmosios smegenų ir kompiuterių sąsajos (brain-computer interfaces – BCI) buvo gan primityvios. Galūnių valdymas nebuvo tikslus, iš dalies dėl to, kad mašinos algoritmai, verčiantys neuronų signalus judesiu, naudojo tik vieną naudotojo smegenų regioną. Sudėtingesniems judesiams reikia sudėtingesnių nervinių signalų ir kitų pojūčių.
Smegenų ir kompiuterio sąsaja po penkių metų
BCI technologija patobulėjo ir dabar naudojami Johns Hopkins universiteto Marylande ir DARPA sukurti
smegenimis kontroliuojami robotizuoti rankų protezai, kuriuose yra 26 sąnariai. Daugelis šių sąnarių gali judėti nepriklausomai, kad judesiai būtų tikslesni, ir rankos naudotojas galėtų nukreipti ją visomis kryptimis. Jai kai kurie naudotojai gali pajausti
prisilietimą ir spaudimą, ir sklandžiau judėti.
Dėvimų ekranų technologija 2012
2012 metais Google
tvirtino, kad kitas naudotojų elektronikos topas bus išmanieji kompiuterizuoti akiniai. Google smarkiai klydo. Akiniai buvo visiškas fiasko ir greitai tapo
Silicio slėnio juokų pagrindu. 2015 metais motininė Google kompanija Alphabet oficialiai nusprendė išimti išmaniuosius akinius
iš prekybos, nors
verslas vis dar gali juos įsigyti.
Dėvimų ekranų technologija po penkių metų
2017 metais atliktas
įspūdingas akinių programinės technikos atnaujinimas, bet nepanašu, kad projektas bus atgaivintas iki galo.
2016 metų gale išmaniuosius akinius bandė ir Snapchat. Kompanijos
Spectaclesbuvo sukurti taip, kad žmonės galėtų naudoti Snapchat programėlę be telefonų, bet jų irgi
niekas nenorėjo pirkti.
Vaistai ŽIV prevencijai 2012
Revoliucinį ŽIV prieškontaktinės profilaktikos (pre-exposure prophylaxis – PrEP) gydymą JAV FDA
pirmą kartą patvirtino2012 metais. Šis vaistas,
Truvada, turi būti naudojamas su kitais antiretrovirusiniais vaistais.
Vaistai ŽIV prevencijai po penkių metų
Pastarųjų penkių metų statistika rodo, kad PrEP veikia ~99% atvejų. Nors
tikslus prevencijos lygis kiek neaiškus(mokasienė), tačiau, panašu PrEP iš tiesų veikia gerai.
Kitos ŽIV vakcinos nė iš tolo nebuvo tokios sėkmingos. 2017 metais tyrėjai paskelbė
viltingus klinikinių tyrimų rezultatus, gautus, išbandant naują vakciną, sukurtą taip, kad susitvarkytų su sparčia ŽIV evoliucija. Tačiau iš kitų keturių tokio tipo vakcinų bandymų trys nepavyko.
Kaip bebūtų, iš dalies dėl PrEP, naujų ŽIV atvejų skaičius pasaulyje mažėja; 2015 metais buvo kiek daugiau nei
2 milijonai naujų atvejų, palyginus su 3,5 mln naujų atvejų epidemijos apogėjuje, prieš 20 metų. Dauguma naujų atvejų
koncentruojasipietiniuose Afrikos regionuose.
Katherine Ellen Foley
qz.com