IPSAM

Dar vienas kainų šuolis.

Rusijoje maisto kainos sparčiai kyla, verčiančios žmones vis dažniau apsipirkti vadinamosiose „neturtingųjų parduotuvėse“. Karas Ukrainoje ir tarptautinės sankcijos smarkiai sumažino gyventojų pajamas, todėl net vidurinioji klasė nebegali sau leisti įvairesnės mitybos, pranešė „Prozoro“.

Iki metų pabaigos prognozuojamas dar vienas pagrindinių produktų — bulvių, grikių, žuvies ir cukraus — kainų šuolis. Vyriausybė bando stabilizuoti situaciją socialinės kainodaros priemonėmis, tačiau tai jau lemia, kad pigiausios prekės tiesiog dingsta iš lentynų.

Rusijos tinklaraštininkas Jevgenijus Koršunovas, kas mėnesį stebintis kainas Maskvoje ir Sankt Peterburge, pastebi, kad maisto produktai brangsta ypač greitai.

Čia pateikiamos kainos rubliais ir jų apytiksliai ekvivalentai eurais.

Kaip pakilo pagrindinių produktų kainos

Bulvės: nuo 35 RUB (≈0,37 EUR) iki 45 RUB (≈0,47 EUR);
Kiaušiniai: nuo 29 RUB (≈0,30 EUR) iki 34 RUB (≈0,36 EUR);
Vištienos filė: nuo 340 RUB (≈3,58 EUR) iki 400 RUB (≈4,21 EUR);
Pienas: nuo 114 RUB (≈1,20 EUR) iki 132 RUB (≈1,39 EUR);
Grietinė: nuo 133 RUB (≈1,40 EUR) iki 167 RUB (≈1,76 EUR);
Jautiena: nuo 719 RUB (≈7,57 EUR) iki 819 RUB (≈8,62 EUR);
Tualetinis popierius (ritinys): nuo 18 RUB (≈0,19 EUR) iki 30 RUB (≈0,32 EUR).

Brangsta ir buitinė chemija, daržovės, vaisiai, makaronai — nors dolerio ir euro kursai išliko stabilūs.

Kodėl viskas brangsta?

Analitikų teigimu, pagrindinės priežastys:

sankcijos;
karas prieš Ukrainą;
degalų trūkumas;
logistikos išlaidų šuolis;
augantys elektros, dujų ir komunaliniai tarifai;
PVM padidinimas.

Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms sukėlė benzino ir dyzelino stygių, o tai padidino transportavimo išlaidas. Maisto gamintojai negali sustabdyti gamybos, todėl kainos kyla toliau.

Kaip keičiasi rusų pirkimo įpročiai?

Per pastaruosius du mėnesius pagrindinių produktų pardavimai Rusijoje sumažėjo 5–10 %. Žmonės:
perka mažiau pieno, ryžių, grikių, kiaulienos;
pereina prie pigesnių alternatyvų;
renkasi „skurdžių parduotuves“, kur prekės laikomos dėžėse;
atsisako brangesnių produktų: ikrų, dešros, sūrio, jūros gėrybių.

Didieji prekybos tinklai uždaro parduotuves arba pereina prie ekonominių formatų.

Valdžios „socialinė kainodara“ neveikia

Regionuose, kur fiksuotos kainos jau galioja:

pigios prekės dingsta;
tos pačios prekės grįžta su naujomis, brangesnėmis etiketėmis;
formuojasi prekių trūkumas.

Ekonomistai perspėja: jei tokia politika tęsis, įmonės paprasčiausiai atsisakys pardavinėti nepelningus produktus.