©Airwim, GFDL
Bandė teigti, kad pilotai priėmė klaidingus sprendimus.
Po 15 metų trukusios teisinės kovos Paryžiaus apeliacinis teismas padėjo tašką vienoje kraupiausių aviacijos istorijų. Ketvirtadienį, gegužės 21 d., aviacijos milžinai „Airbus“ ir „Air France“ oficialiai pripažinti „vieninteliai ir visiškai atsakingais“ už 228 žmonių gyvybes nusinešusią katastrofą.
Nors pirmosios instancijos teismas korporacijas buvo išteisinęs, apeliacinis teismas nepabijojo priimti griežto sprendimo. Tai – triuškinantis smūgis gynybos versijai, kuria bandyta visą kaltę suversti žuvusiems pilotams.
225 000 eurų už 228 gyvybes?
Teismas skyrė maksimalią įstatymuose numatytą baudą juridiniams asmenims – po 225 000 eurų kiekvienai bendrovei. Nors technologijų ir aviacijos gigantams ši suma atrodo simbolinė, pripažinta „baudžiamoji atsakomybė“ yra esminis moralinis laimėjimas aukų šeimoms.
Kas iš tiesų nutiko lemtingą naktį?
2009 m. birželio 1 d. reisas AF447 iš Rio de Žaneiro į Paryžių tapo mirtinais spąstais. Skriejant virš Atlanto vandenyno, naktį lėktuvas pateko į audros zoną netoli pusiaujo.
Technologinė grandininė reakcija:
- Pito vamzdelių apledėjimas. Greičio jutikliai (Pito vamzdeliai) užšalo, todėl prietaisai pradėjo rodyti klaidingus duomenis;
- sistemų chaosas. Automatinis pilotas išsijungė, o įgula gavo prieštaringą informaciją;
- kritinis aukštis. Lėktuvas „A330“ prarado keliamąją galią ir rėžėsi į vandenyną.
Kodėl kalti ne pilotai, o gamintojas ir linijos?
„Airbus“ ir „Air France“ ilgą laiką bandė teigti, kad pilotai priėmė klaidingus sprendimus. Tačiau prokuratūra ir teismas atskleidė sistemines spragas:
- „Airbus“ aplaidumas. Gamintojas nepakankamai įvertino žinomų Pito vamzdelių gedimų riziką ir tinkamai neinformavo oro bendrovių apie pavojaus rimtumą.
- „Air France“ mokymai. Oro linijos neužtikrino pakankamo pilotų paruošimo. Įgula tiesiog nežinojo, kaip elgtis, kai skrydžio viduryje „apanka“ greičio matuokliai.
Tai skaudžiausia Prancūzijos civilinės aviacijos nelaimė, kurioje žuvo 33 šalių piliečiai. Šis teismo sprendimas siunčia aiškią žinutę visai industrijai: technologinės klaidos ir taupymas saugumo sąskaita negali būti dangstomi „žmogiškuoju faktoriumi“.
