
©NASA
Šiuo metu NASA kosminių misijų pagrindas yra Didžiųjų observatorijų ketveriukė: Hablas, Chandra, Spitzeris ir Kepleris. Per artimiausius keletą metų šias observatorijas teks išleisti į užtarnautą poilsį, o jų vietą užims kitos.

©NASA/GSFC
James Webb kosminis teleskopas, iš dalies pakeisiantis Hablą ir Spitzerį, jau artėja (nors ir labai sunkiai) prie misijos pradžios taško.
Neseniai NASA atliko 2020 metų dešimtmečio astrofizikos apžvalgą, kurioje buvo identifikuotos dar keturios didelės misijos, galinčios pakilti į kosmosą iki 2030 metų.
Jos yra:
Didysis ultravioletinių, regimųjų ir infraraudonųjų spindulių apžvalginis teleskopas (Large Ultraviolet/Optical/Infrared Surveyor, LUVOIR), kurio pagrindinis veidrodis turėtų siekti 15 metrų skersmenį, pustrečio karto daugiau, nei James Webb.

©NASA/GSFC
Kilmės kosminis teleskopas (Origins Space Telescope, OST), skirtas tolimųjų infraraudonųjų spindulių stebėjimui, panašiai kaip Spitzeris ir Herschelis.

©NASA/JPL
Gyvybei tinkamų egzoplanetų vaizdų teleskopas (Habitable Exoplanet Imager, HabEx), skirtas TESS ir kitomis misijomis aptiktų egzoplanetų charakterizavimui.

©NASA/MSFC
Ir rentgeno spindulių teleskopas Lynx, skirtas daugiausiai supermasyvių juodųjų skylių tyrimams, tačiau aprėpsiantis ir daugiau įvairių energingų procesų.
Visi kartu šie teleskopai stebės dangų nuo tolimų infraraudonųjų (beveik milimetro bangos ilgio) iki rentgeno (mažiau nei nanometro ilgio) bangų ruožo.
Daugiau apie dešimtmečio astrofizikos planus skaitykite NASA pranešime.


