©National Museum of the U.S. Navy
Štai trys saugikliai, kurie kontroliuoja planetos likimą.
Pasaulis stovi ant bedugnės krašto, tačiau didžiausia paslaptis lieka už uždarų durų. Kaip branduolinės valstybės užtikrina, kad kariai tikrai paspaus lemtingąjį mygtuką, bet nepradės katastrofos patys? Jokio šantažo, kankinimų ar baimės – sistema veikia kur kas suktesniu ir šiurpesniu principu, apie kurį paprasti žmonės net neįtaria.
Štai trys saugikliai, kurie kontroliuoja planetos likimą:
- nežinomas kodas. Dalis raketų fiziškai nepasileidžia be specialaus paleidimo kodo. Raketų įgulos požeminiuose bunkeriuose jo tiesiog neturi;
- žmonių kiekis. Kitiems ginklams kodų nereikia, tačiau jiems paruošti reikia dešimčių specialistų. Vienas pamišęs generolas nieko nepadarys;
- akli taikiniai. Kariai gauna tik skaitmeninius jų paketus. Jie nežino, kur skrieja raketa. Be kodo ji tiesiog nukristų vandenyno viduryje.
O kaip užtikrinama, kad gavę įsakymą jie tikrai jį įvykdys? Atsakymas paprastas: ekstremali psichologinė atranka ir nuolatinis smegenų plovimas branduoline strategija.
Šie mechanizmai užtikrina, kad branduolinis arsenalas išliktų griežtoje civilinės ir karinės vadovybės kontrolėje, eliminuojant neautorizuoto panaudojimo riziką. Tai sudėtinga technologinė ir psichologinė sistema, sukurta siekiant išlaikyti stabilumą net ir pačiomis įtempčiausiomis geopolitinėmis aplinkybėmis.
