©TUBS, CC BY-SA 3.0
Ar Vakarai spės atsibusti, kol „strateginė dovana“ netapo galutiniu šachu ir matu?
JAV vėl klimpsta į pragaištingą konfliktą su Iranu, tačiau didžiausia drama vyksta ne mūšio lauke. Kol Vašingtonas degina milijardus ir senka resursus Vidurio Rytų smėlynuose, Kinija trina rankomis. „The Economist“ analizė atskleidžia: Pekinas šią situaciją vertina kaip strateginę dovaną, leidžiančią be šūvio perimti globalaus lyderio vaidmenį.
Strateginė spąstų pasala
Kol pasaulio dėmesys prikaustytas prie raketų skrydžių virš Teherano, Kinija laikosi ciniškos, bet genialios taktikos – stebėti iš šalies. Kiekviena JAV išleista raketa ir kiekvienas į regioną nusiųstas lėktuvnešis yra tiesioginė investicija į Kinijos dominavimą.
Analitikų teigimu, Vašingtonas vėl pakliuvo į senus spąstus: resursai, kurie turėtų būti nukreipti į dirbtinio intelekto plėtrą, puslaidininkių gamybą ir Ramiojo vandenyno gynybą, dabar tirpsta remiant sąjungininkus ir kariaujant „begalinius karus“.
Technologinis pranašumas be šūvio
Pekinas puikiai supranta – XXI amžiaus karai laimimi ne tik bombomis, bet ir mikroschemomis. Kol JAV generolai braižo puolimo planus, Kinijos inžinieriai tyliai stiprina savo technologinį stuburą.
Kinijos strategija aiški:
- resursų taupymas. Kinija nenaudoja savo karinės galios svetimiems konfliktams spręsti, taip išsaugodama ekonominį stabilumą;
- rinkų užėmimas. Kol Vakarų sankcijos ir karai destabilizuoja regionus, Kinija užpildo vakuumą savo technologijomis ir infrastruktūros projektais;
- geopolitinis dziudo. Pekinas naudojasi JAV užimtumu, kad sustiprintų savo įtaką Pietų Kinijos jūroje ir paspartintų technologinę nepriklausomybę nuo Vakarų.
Galutinis tikslas – pasaulio lyderio sostas
„The Economist“ pabrėžia, kad Kinija nesiekia veltis į tiesioginę konfrontaciją. Jos tikslas – tapti nepakeičiama pasaulio ašimi tuo metu, kai JAV bus galutinai išsekusi nuo policininko vaidmens visame pasaulyje.
Tai – tyli revoliucija. Kol Vašingtonas kariauja praeities karus, Pekinas kuria ateities imperiją, kurioje pagrindinis ginklas yra ne parakas, o strateginis kantrybės ir technologinio pranašumo derinys. Klausimas lieka tik vienas: ar Vakarai spės atsibusti, kol „strateginė dovana“ netapo galutiniu šachu ir matu?
