Vienas šaukštas per dieną – geresnis cholesterolis.

Sėjamoji juodgrūdė (Nigella sativa) jau šimtmečius užima svarbią vietą natūraliojoje medicinoje, tačiau šiuolaikinis mokslas vis dažniau pateikia svarių įrodymų apie jos teigiamą poveikį sveikatai. Klinikinių tyrimų ir laboratorinių analizių dėka geriau suprantame mechanizmus, kuriais šis nedidelis augalas veikia žmogaus medžiagų apykaitą ir kraujo rodiklius. Šioje apžvalgoje aptarsime faktus apie juodgrūdės įtaką lipidų profiliui ir civilizacinių ligų prevencijai.

Mokslinių tyrimų rezultatai: poveikis lipidų profiliui

Osakos metropolijos universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama prof. Akiko Kojimos-Yuasos, atliko kompleksinę sėjamosios juodgrūdės sėklų ekstrakto poveikio žmogaus organizmui analizę. Japonų mokslininkų darbas apėmė tiek pažangius laboratorinius testus, tiek klinikinius tyrimus su savanoriais.

Klinikinio eksperimento metu buvo išskirta kontrolinė grupė ir grupė, kuri aštuonias savaites kasdien vartojo apie 5 gramus (vieną valgomąjį šaukštą) maltų juodgrūdžių sėklų. Laboratoriniai rezultatai parodė, kad sėklų ekstraktas efektyviai riboja riebalinio audinio kaupimąsi – tai patvirtino tyrimai su kamieninėmis ląstelėmis.

Asmenims, reguliariai vartojusiems juodgrūdę, užfiksuotas ryškus:

• bendrojo cholesterolio kiekio sumažėjimas;
• MTL (mažo tankio lipoproteinų arba „blogojo“) cholesterolio kiekio sumažėjimas;
• trigliceridų kiekio sumažėjimas.

Tuo pat metu pastebėtas DTL (didelio tankio lipoproteinų arba „gerojo“) cholesterolio kiekio padidėjimas.

Kokios aktyviosios medžiagos lemia gydomąsias savybes?

Sėjamoji juodgrūdė, dar žinoma kaip juodasis kmynas, nuolat patenka į sveikiausių pasaulio augalų sąrašus.

• Timochinonas: pagrindinis aktyvusis junginys, atsakingas už daugumą augalo gydomųjų savybių.
• Fitosteroliai ir tokoferoliai: sėklų aliejuje gausu beta sitosterolio ir vitamino E formų.
• Vitaminai ir mineralai: augalas yra geras vitaminų A, C, E, B grupės, folio rūgšties bei mineralų – cinko ir geležies – šaltinis.
• Antioksidantai: sudėtyje gausu flavonoidų ir fenolių, pasižyminčių stipriu priešuždegiminiu poveikiu.

Kaip juodgrūdė padeda nutukimo prevencijai?

Japonų tyrėjų teigimu, kasdienis vieno šaukšto juodgrūdės vartojimas pagerina kraujo lipidų parametrus ir padeda išvengti ligų, susijusių su antsvoriu. Cholesterolio kiekio reguliavimas yra esminis žingsnis rūpinantis medžiagų apykaitos sveikata.

Veikimo mechanizmas pagrįstas tuo, kad ekstraktas slopina riebalų kaupimąsi ląstelėse. Mokslininkų teigimu, pagerėjęs lipidų profilis reikšmingai sumažina:

• širdies ir kraujagyslių ligų riziką;
• miokardo infarkto tikimybę;
• priešlaikinės mirties riziką.

Dėl šių savybių juodgrūdė gali būti priskiriama prie funkcinio maisto, palaikančio organizmo gyvybingumą.

Tradicinis ir potencialus pritaikymas natūraliojoje medicinoje

Juodgrūdė natūraliojoje medicinoje vertinama jau tūkstantmečius. Naujausi tyrimai rodo dar platesnes jos pritaikymo galimybes:

• Imuniteto stiprinimas: padeda organizmui kovoti su patogenais.
• Kepenų apsauga: pasižymi hepatoprotekciniu poveikiu.
• Uždegimų malšinimas: padeda lengvinti simptomus sergant neurologinėmis ligomis ar reumatoidiniu sąnarių uždegimu.
• Cukraus kiekio reguliavimas: nors reikia išsamesnių tyrimų dėl poveikio atsparumui insulinui, esami įrodymai patvirtina jos teigiamą vaidmenį reguliuojant insulino apykaitą.